Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

„Agromaisto forumas 2021“: reikia turėti aiškią kryptį, kad sėkmingai pasiektume tikslą

Autorius: Partnerių turinys
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferencijoje – „Agromaisto forumas 2021“ skaitytuose pranešimuose, vykusiose diskusijose paliestos svarbios ir aktualios su šiuo sektoriumi susijusios temos: regionų vystymo, inovatyvaus maisto, ES žemės ūkio politikos, robotikos, moterų įgalinimo, žaliųjų investicijų, ekosistemos transformacijos, dekarbonizacijos, agromaisto sektoriaus – šiandiena ir ateitis Lietuvoje.

Aktualų šioms dienoms forumą organizavo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

Agromaisto sektoriuje aiškios strategijos nėra

„Kai turime daug kelių ir pasirinkimo variantų, bet neturime aiškios strategijos, maža tikimybė, kad mums pavyks sėkmingai pasiekti tikslą“, – tiesiai sako agromaisto pažangių technologinių dirbtuvių „ART21“ direktorius Augustas Alešiūnas.

Jo nuomone, mokslui reiktų imtis visus jungiančios lyderystės, kurioje kiekvienas atskiras veikėjas galėtų prisidėti ir būti atsakingas už savo indėlį. „Tvarus, kuriantis aukštą pridėtinę vertę, konkurencingas ir inovatyvus agromaisto sektorius turėtų būti visų mūsų tikslas, prie kurio įgyvendinimo galėtų prisidėti tiek skirtingi sektoriai, tiek atskiri ekosistemos veikėjai. Tam, kad tai veiktų, yra būtinas valstybinis kelrodis, apibrėžiantis mūsų kaip šalies konkrečius tikslus, prioritetus bei priemones, kuriuo mes, piliečiai, tikėtume“, – sakė pranešėjas.

Jam antrino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, kuris pritarė, kad Lietuva dar nėra apsisprendusi, kokią strategiją valstybė turėtų pasirinkti žemės ūkio ir maisto sektoriuje –  vis dar vyksta diskusija net ir dėl esminių vizijos principų.

Kai vartotojas taps karaliumi...

„EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris pristatė galimą agromaisto sektoriaus transformacijos kelrodį: skaitmenizacija atveria naujas galimybes visiems – nuo augintojų ir gamintojų iki kitų vertės grandinės dalyvių bei vartotojų.

 Iki šiol galima sakyti, jog agromaisto sektorius niekada nebuvo ypatingai orientuotas į vartotojus. Tačiau vis didesnę reikšmę įgauna augančios ir didėjančios vartotojų dalies lūkestis skaidrumui, maisto atsekamumui, tvarumui, mažesniam švaistymui, alternatyviųjų baltymų poreikiui ar personalizuotam maistui. „Vartotojas taps karaliumi – jo poreikių atliepimas yra tendencija, atverianti didžiules galimybes visiems“, – teigė L. Dičpetris.

Agromaistas negali būti pagrįstas tik piniginių mainų principu

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad agromaistas kaip ir bet koks kitas verslas negali būti pagrįstas tik piniginių mainų principu: būtina samplaika tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių vertybių.

Jo manymu, Lietuva ir toliau turėtų siekti kuo daugiau agro produktų užauginti šalies viduje. Tad inovatyvūs sprendimai ir tvaraus ūkininkavimo principai turi būti vis labiau pritaikomi praktikoje. Anot jo, trumposios maisto vertės grandinės yra puikus tokios krypties ūkininkavimo įgalinimo pavyzdys.

Ypatingas dėmesys ir klimato kaitai

„Anksčiau visos technologijos buvo skiriamos produktyvumo ir efektyvumo didinimui. Šiandien kuriamos technologijos tampa orientuotomis ne tik į produktyvumą – klimato kaitos aspektas tampa kitu ypatingai svarbiu dėmeniu. Reikia pabrėžti, kad šiandien jau galima kalbėti apie pažangių technologinių įmonių žemės ūkio ir maisto sektoriuje brandą“, – atkreipė dėmesį pagrindinė forumo pranešėja visame pasaulyje atpažįstama „AgFunder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor.

Dar ji pabrėžia, jog visi privalome orientuotis į natūralias trąšas ir ūkių skatinimą CO2 ne kurti, o įsisavinti. Teigia, jog to reglamentavimui ir skatinimui jau dabar turėtų būti sutelktas, kiek įmanoma didesnis dėmesys.  

Maisto sektorius be CO2

Kad maisto sektorius Lietuvoje gali būti be CO2 pėdsako, tuo įsitikinęs ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tačiau, jo nuomone, žemės ūkio sektoriui yra skiriama per mažai finansinių instrumentų, todėl gali būti sunku pasiekti valstybėms keliamus Žaliojo kurso tikslus.

Ministras supažindino su Aplinkos ministerijos ruošiama dekorbanizacijos strategija. Atkreipė dėmesį, jog labai svarbu tai, kad žemės ūkio sektorius yra pirmasis pakviestas aptarti šią strategiją, kuriai jau dabar yra numatytos finansinės paskatos ateityje.

Kita galimybė didinti tvarumą žemės ūkyje yra šiandien dar neišnaudotas biometano potencialas, kurio šaltiniai: maisto atliekos, dumblas, agrolikučiai, žemės ūkio šalutinė produkcija.

„Agromaisto forumas 2021“ užbaigtas viltingai

„Gali būti daug kelių. Turime nuspręsti. Visi esame čia, kurie galime, norime ir sugebame. Turime auksinį trikampį: viešasis sektorius, mokslas ir verslas. Tad mokslas, kaip suprantu, sės prie stalo, visus sukvies ir turėsime kryptį: kur gi mes eisime? Tik kartu mes galime daug pasiekti. Viduje mes nesame konkurentai, mes esame partneriai“, –  taip apibendrino užbaigdama Vilniuje vykusią didžiausią tarptautinę Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferenciją – „Agromaisto forumas 2021“ Kristina Šermukšnytė – Alešiūnienė, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.

„Agromaisto forume 2021“ dalyvavo pusšimtis pranešėjų, kurie prisideda prie žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities Lietuvoje ir visoje Europoje. Forumo metu buvo diskutuojama 9 skirtingomis temomis, kurių rezultatai bus pristatomi vėlesniuose straipsniuose.

Facebook komentarai