Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

IKMIS: informacija iš laukų - bulvių maras gali sparčiai plisti

Autorius: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
IKMIS: informacija iš laukų
IKMIS: informacija iš laukų
Printer Friendly, PDF & Email

Informacinėje sistemoje IKMIShttps://www.ikmis.lt/User/LogIn kiekvieną mėnesį kas dekadą skelbiamos standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmės skirtingose seniūnijose, taikomos apsidraudusiems žemės ūkio pasėlius nuo stichinės sausros ar / ir ilgalaikio lietaus.

SPI reikšmės skelbiamas iš 523 seniūnijų. Iki šios dekados buvo skelbiama stichinė sausra, o jau nuo birželio I dekados kritulių perteklius užfiksuotas Kaišiadorių, Kalvarijos, Vilkaviškio savivaldybėse.

Bulvių laukų būklė

Birželio mėnesio lietingi orai sudarė palankias sąlygas pavojingiausiai bulvių ligai vystytis – bulvių marui (Phytophthorainfestans). Prognozuojama, kad lietingi orai tęsis, tad liga gali sparčiai plisti. Remiantis LŽŪKT valdomų agrometeorologinių stočių duomenimis bulvių maro modelio apskaičiavimu įvertinant lapų drėgnumo, santykinės drėgmės, saulės spinduliuotės, kritulių ir temperatūros rodmenis, bulvienojams susidarė optimalios sąlygos užsikrėsti bulviu maru.   

1 paveikslas. Bulvių maro plitimo sąlygos  (pasireiškimo rizika, išreikšta procentais, pagal bulvių ligų prognozavimo modulį)

1 paveikslas. Bulvių maro plitimo sąlygos (pasireiškimo rizika, išreikšta procentais, pagal bulvių ligų prognozavimo modulį)

Maras itin pavojingas bulvių aktyvaus augimo tarpsniu, kai liga gali sunaikinti lapiją, o vėliau – ir pačius gumbus. Kartais bulvių marą galima sumaišyti su kitomis ligomis. Pagrindinis skiriamasis bruožas – ant lapų ir stiebų atsiranda tamsiai pilkų arba rudų dėmių. Aplink apatinės lapų pusės dėmių pakraščius atsiranda baltas pūkuotas pelėsis (geriausiai matomas ryte) iš grybo konidijų ir konidijakočių.

Bulvėms užsikrėtus maru, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai išryškėja po 4–10 dienų, o marui plisti palankiu oru ir ypač jautrių veislių bulvėse – po 3 dienų.

Apsauga: iki žydėjimo purškiama kontaktiniais fungicidais kas 5–10 dienų. Bulvių intensyvaus augimo metu ne daugiau kaip du kartus purškiama sisteminiais fungicidais su 14 dienų intervalu. Po bulvių žydėjimo, esant palankioms oro sąlygoms grybui plisti, purškiama kontaktinių ir lokaliai sisteminių fungicidų mišiniais kas 5–10 parų. Po žydėjimo, esant nepalankioms sąlygoms ligai plisti, purškiama kontaktiniais produktais kas 10 dienų.

Svarbiausia yra užtikrinti bulvių apsaugą nuo pirmo maro infekcijos pasireiškimo momento. Vėlesnių purškimų laiką lemia jau panaudotų fungicidų veikimo tipas ir kaimynystė su infekcijos šaltiniu, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsniai ir kt.

Bulvėms, ypač tuose laukuose, kur kaimynystėje jau buvo augintos bulvės, masiškai kenkia ir kolorado vabalų lervos. Vabalai puikiai peržiemojo, iš kiaušinėlių jau ritasi lervos, kurios ir padaro didžiausią žalą bulvėms. Bulvės ypač nukenčia, jei lervos apgraužia jas intensyvaus augimo ir žydėjimo metu. Naikinti šias lervas geriausiai, kai jos būna II ir III ūgio, nes purškiant I ūgio lervas dar nemažai jų būna neišsiritusių iš kiaušinėlių, todėl insekticidus tenka naudoti pakartotinai. Suaugusios (IV ūgio) lervos ir vabalai yra mažiau jautrūs insekticidams.

Insekticidinės veikliosios medžiagos, registruotos kenkėjų kontrolei bulvėse (pagal IKOK gairės):

 

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite pasidomėti www.ikmis.lt

Vaizdo reportažus iš pasėlių stebėjimų žiūrėkite www.agroakademija.lt

Facebook komentarai