Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

IKMIS: informacija iš laukų apie pasėlių būklę

Autorius: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Baigti žieminių rapsų dinaminiai stebėjimai. Linkime gausių aruodų!
Baigti žieminių rapsų dinaminiai stebėjimai. Linkime gausių aruodų!
Printer Friendly, PDF & Email

Žieminių kviečių būklė

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę labai skirtingai: nuo BBCH 59 (plaukėjimo pabaigos) iki BBCH71 (grūdo formavimosi pradžios). Pasėliuose, kuriuose plinta kviečių dryžligė (randama 16–92 proc. pažeistų augalų), pažeistas pirmas ir antras augalo lapas, lapų septoriozės (randama 16–80 proc. pažeistų augalų) pažeistas trečias lapas, o apatiniame lapų jarde ir ant stiebų randama miltligė–8–48 proc. pažeistų augalų.

Vasarinių kviečių ir miežių būklė

Vienuose pasėliuose vasariniai javai rodo vėliavinį lapą (BBCH 37), o kituose –varposjau išplaukėjo (BBCH 55). Atrodo, kad vasariniai javai tarytum lenktyniauja su žieminiais kviečiais.

Vasarinių miežių pasėliuose tinkliškosios dryžligės rasta:Utenos, Varėnos, Raseinių, Šiaulių, Pakruojo, Vilkaviškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Širvintų, Tauragės, Prienų rajonuose, bet juose žalingumo riba nebuvo viršyta.

Aptikta pavienės dėmės rinchosporiozės, rudadėmės dryžligės ir net miltligės pažeistų augalų.Vasariniams miežiams sparčiai augant ant lapų gali atsirasti ir fiziologinių dėmių,nebūtinai tai bus ligos pradžia,gerai apžiūrėkime lapus ir reikiamai juos įvertinkime.

O vasarinių kviečių pasėliuose miltligė jau viršijo žalingumo ribą Joniškio, Varėnos, Vilkaviškio, Klaipėdos, Lazdijų, Širvintų, Pakruojo rajonuose. Taip pat pasėliuose rasta pavienių augalų,pažeistų geltonųjų ir rudųjų rūdžių.

Jei vasarinius javus ruošiatės purkšti fungicidais, į tirpalo mišinį įdėkite ir insekticidų nuo plintančių kenkėjų. Augimo reguliatorius reikėtų naudoti tik aukštaūgių veislių vešliuose vasarinių javų pasėliuose ir, žinoma,įvertinus jų atsipirkimą.

Varpų fazioriozė vasarinių kviečių grūdus fusarium genties grybai dažniau pažeidžia apie du tris kartus labiau negu žieminių, tačiau šiais metais žieminių kiečių žydėjimo metu vyrauja drėgni ir šilti orai. Būtent šiai ligai reikia, kad  žydėjimo metu 48–72 valandas pasėliuose laikytųsi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu būtų apie 22–27 °C.

Kadangi šiuo metu vyrauja tinkamos oro sąlygos ir jos sutampa su  žieminių kviečių žydėjimų, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį.

Javų apsaugos nuo ligų technologijose dažnai numatomas purškimas fungicidais nuo varpų fuzariozės, tačiau tai  pati brangiausia grandis, kuri ne visais atvejais garantuoja patikimą veiksmingumą ir atsipirkimą. Naudojant fungicidus nuo varpų fuzariozės, labai svarbu jais nupurkšti užsikrėtimo šia liga metu, t.y. javų žydėjimo metu.

Jeigu keliomis dienomis paankstinus ar suvėlinus purškimą, labai sumažėja naudotų fungicidų efektyvumas. Nuo varpų fuzariozės turi būti naudojami tik tie fungicidai, kurių sudėtyje yra veiksminga nuo šios ligos veiklioji medžiaga: protiokonazolas, tebukonazolas. Pasirenkant fungicidus, visada reikia įvertinti, kiek jie veiksmingi ir nuo kitų tuo metu plintančių ligų.

Visi rizikos veiksniai, turintys įtakos varpų fuzariozei plisti, pagal svarbą apsaugos priemones surikiuoja į eilę. Pirmiausia reikia pasirinkti atsparesnes šiai ligai veisles, sėti beicuotą sėklą į tinkamai paruoštą dirvą, pasirinkti priešsėlius, kurie sumažina užkrato riziką iš dirvos.

Augalų pasaugos sistemoje nuo lapų ir varpų ligų paskutinį purškimą būtina numatyti žydėjimo metu, o miežiuose – savaitės laikotarpiu visiškai jiems išplaukėjus. Todėl labai svarbu teisingai nustatyti augalo išsivystymo tarpsnį. Nustatant tarpsnį, reikia tikrinti 3–4 varputę nuo varpos apačios, nes dulkines gali būti nulytos, o radus besiformuojantį grūdą fungicidai neefektyvūs. 

                               Kviečių dryžligė (Utenos r.)   Javinio lapinio pjūklelio lerva (Tauragės r.)

 

                            Tinkliškoji dryžligė (Širvintų r.)   Geltonosios rūdys (Klaipėdos r.)

Žieminių rapsų būklė

Praėjęs ruduo, žiema ir pavasaris žieminiams rapsams augti visoje Lietuvoje buvo gan palankūs. Žiemos, galima sakyti, nebuvo visai, todėl ir pasėlių stebėjimą pradėjome rekordiškai anksti – kovo 30 d. Tai anksčiausia pasėlių stebėjimo diena per 21 –erių metų pasėlių stebėjimo istoriją LŽŪKT.

Nors augalų vegetacija šiemet prasidėjo anksti, bet pavasaris augalų šiluma nelepino. Tiek kovą, tiek balandį oro temperatūra dienomis retai kada sušildavo iki + 10 oC, o naktimis beveik visada nukrisdavo žemiau nulio.

Gegužės 12 d. motulė gamta pasėlius papuošė balta sniego drobule, nuo kurios svorio labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai.

Žieminių rapsų kenkėjai taip pat šiuos metus prisimins tik bloguoju. Pagrindinis kenkėjas – rapsinisžiedinukas– žalingumo ribą pasiekė tik žydėjimo viduryje. Stiebiniai paslėptastraubliai taip pat nepasiekė žalingumo ribos, bet pjaustant augalų stiebus matosi jų pažeidimai. Jų daugiau lauko pakraščiuose, einat į lauko vidurį, pažeidimų mažėja.

Pastebėta, bet negausiai, fitoplazminė liga – rapsų žiedų pažaliavimas. Tai šiltėjančio klimato pasekmė, nes šios ligos nešėjos yra įvairių rūšių cikados, kurioms palankesni šilti pietiniai regionai, bet, kaip matote, jau joms pradeda tikti ir Lietuvos klimatas.

Ankštaros jau pasiekė būdingą dydį (BBCH 75–79). Dėl įdomumo galime paskaičiuoti, koks galėtų būti žieminių rapsų derlingumas. Pavyzdžiui,jei rapsų kvadratiniame metre yra 22 augalai, suskaičiavus kelis augalus, vidutiniškai vienam augalui tenka 370 ankštarų, ankštaroje vidutiniškai 15 sėklų, hibridinių veislių žieminių rapsų 1000 sėklų masė apie 4,5 g.  Taigi, derlius= 22x370x15x4,5/10–5=5,49 t/ha.

            Žieminių rapsų dinaminiai stebėjimai baigti. Linkime gausių aruodų!

Ankštarinio gumbauodžio lervos (Vilkaviškio r.) Rapsų žiedų pažaliavimas (Utenos r.)

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite pasidomėti www.ikmis.lt

Vaizdo reportažus iš pasėlių stebėjimų žiūrėkite www.agroakademija.lt

Facebook komentarai