Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

"Ikea" kompanija mėgino daryti įtaką Lietuvos Respublikos Prezidentui?

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Seimo kaimo reikalų komiteto posėdžio metu paskelbta, kad Švedijos ambasada veikiausiai mėgino daryti įtaką Prezidentui G. Nausėdai.
Seimo kaimo reikalų komiteto posėdžio metu paskelbta, kad Švedijos ambasada veikiausiai mėgino daryti įtaką Prezidentui G. Nausėdai.
Printer Friendly, PDF & Email

Švedijos kompanija galimai mėgino daryti įtaką Lietuvos politikai, siekiant neriboti miškų supirkimą. Tokį faktą trečiadienį vykusio Seimo kaimo reikalų komiteto posėdžio metu pateikė Prezidento Gitano Nausėdos atstovas, svarstant iš naujo Miškų įstatymo pataisas, numatančias miško įsigijimo ribojimą iki 1 500 hektarų.

Prezidentas savo dekretu vetavo šias pataisas, nes neįžvelgia argumentų, kodėl vertėtų riboti miško paskirties žemės įsigijimą.

„Jau dabar yra virš 20 savininkų, kurie turi daugiau kaip 1 500 ha. Gavau skambutį iš Švedijos ambasados, kai šios šalies investuotojai klausia Švedijos vyriausybės, ką jiems daryti su supirktu Lietuvoje mišku“, – sakė Prezidento patarėjas.

Įvairiais skaičiavimais, Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ Lietuvoje valdo nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. hektarų miškų ir šios įmonės poreikiai kasmet didėja.

Seimo Kaimo reikalų komiteto metu parlamentaras Juozas Baublys pareiškė, kad reikėtų atmesti Prezidento veto. „Riboti miško įsigijimą reikia, nes aplinkos ministras yra aiškiai pasakęs, kad ketinama apmokestinti miško žemę 5 proc. ir didesniu tarifu. Daug smulkių miško savininkų pradėjo pardavinėti turimą mišką, kad išvengtų naujų mokesčių. Jei neribosime, tada miškai bus supirkti vienose rankose“, – teigė J. Baublys.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas teigė, kad Švedijos kompanija supirkinėja net nukirsto miško plotus. „Nesuprantu, kaip Prezidentas kurs gerovės valstybę visiems. Ar geriau, kad vienas turėtų 150 000 ha, ar daug savininkų po 1 500 ha? Juk viena įmonė jau supirkinėja net nukirstą mišką, nes galvoja, kad ten irgi augins mišką ir jį kirs. Bet aš  abejoju, ar Švedijos įmonė rūpinasi gerovės valstybe“, – teigė A. Salamakinas, pabrėždamas, kad jis irgi už Prezidento veto atmetimą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai nepritarė LR Prezidento pozicijai ir pasiūlė Seimui priimti visą įstatymą be pakeitimų.

Kas įvyko?

„Agroeta“ primena, kad liepos 23 d. Seimo priimtomis pataisomis buvo nutarta nuo kitų metų riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.

Pataisų iniciatoriai teigė, kad tokiu būdu siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios į intensyvų miškininkavimą, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosaugos, kraštovaizdžio, rekreacijos, bioįvairovės sritims.

Pasak Prezidento G. Nausėdos, nustatant apribojimus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus yra sukuriamos nevienodos ūkinės veiklos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie ūkinės veiklos subjektai jau gali būti įsigiję miškų ūkio paskirties sklypų plotų anksčiau, kai 1500 ha ribojimas nebuvo taikomas. Taip, šalies vadovo teigimu, nesudaromos prielaidos saugoti sąžiningos konkurencijos laisvės, t. y. nepaisoma Konstitucijos 46 straipsnio suponuojamų reikalavimų.

„Tokių nevienodų ūkinės veiklos sąlygų sudarymas gali lemti konkurencijos iškraipymus", - pristatydama G. Nausėdos poziciją sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė.

Facebook komentarai

T Hegvita agro