Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Įamžintas dingęs Širvintos miestas

Autorius: Danutė BAKAITYTĖ
Printer Friendly, PDF & Email

Kudirkos Naumiestyje, prie pat sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, buvo atidengtas stendas „Kudirkos Naumiestis ir Širvinta – miestai dvyniai“. Taip vietinė bendruomenė pagerbė Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintą Vokietijos miestą ir atidavė bent menkutę dalį grąžos mirusiai jo bendruomenei atminti.

Miesto ištakos - lietuviškos

Širvintos upelį ties Kudirkos Naumiesčiu galima būtų perbristi, jei antrapus jo nestovėtų grėsminga Rusijos karinė bazė ir neatsigirstų dažnas sprogimų aidas. Nors senųjų vietinių gyventojų šiame Šakių savivaldybės  pakraštyje įsikūrusiame miestelyje likę nedaug, daugelis dar atsimena tėvų pasakojimus, patys yra ten buvę ir  girdėję prisiminimus apie turtingą, Vokietijai priklausiusį, tačiau visiškai lietuvišką miestą.

Širvinta, kaip ir daugelis kitų Rytų Prūsijos vietovių, buvo Lietuvos dalis. Istoriniai faktai byloja, kad pirmieji šiame krašte apsigyveno ir iki XVIII a. pradžios tarp Vyslos ir Nemuno šeimininkavo prūsai. Vokietijos dalimi prūsiškos žemės tapo pasirašius 1422 metų Melno taikos sutartį.

Vokiečiai Širvintą vadino Schirwindt.  Nuo XVI a. kairiajame Širvintos upės krante stovėjo bažnyčia, kurį laiką joje net kunigavo Ragainės klebonas Martynas Mažvydas – pirmosios lietuviškos knygos autorius. Per miestą ėjo geležinkelis, vyko gyva prekyba su Lietuva, miestelėnai artimai bendravo su Kudirkos Naumiesčio gyventojais, per mišrias santuokas nuolat vyko bendruomeniniai mainai.

Paaukojo pergalės vardan

Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo beveik visiškai sugriautas. Jį atstatyti padėjo visa didžioji  Vokietija – kad Širvinta pakiltų iš griuvėsių, Brėmeno gyventojai ne vienerius metus rinko pinigus. Miestą  sunaikinimui pasmerkė  Raudonoji Armija: sovietinėje spaudoje buvo rašoma, kad pirmas vokiečių miestas, į kurį įžengs sovietų  kariuomenė, bus nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Antrajam pasauliniam karui baigiantis visą Rusijos armijos įniršį teko atlaikyti Vokietijai priklausiusiems Rytprūsiams.  1944 m. rugsėjo 17-sios naktį vykęs bombardavimas su žemėmis turėjo sumaišyti Širvintos miestą, tačiau   gerokai daugiau kliuvo Kudirkos Naumiesčiui. Tačiau nuo tragiško likimo miesto dvynio tai neišgelbėjo.

1945 metais Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų surengta Potsdamo konferencija dalį prūsiškų žemių kaip karo trofėjų atidavė Sovietų Sąjungai. Tada Karaliaučius ir tapo Kaliningradu, Tilžė – Sovietsku, o Ragainė – Nemanu.  Rusija įvykdė savo pažadą ir Vokietijai priklausiusio miesto nebeatstatinėjo, todėl iš Širvintos liko tik „posiolok“ Kutuzovo. Buvusio miesto griuvėsius ir  už jų esančią karinę bazę nuo pasienio gyventojų akių  dabar dengia tankiai suvešėję krūmai ir išsikeroję beržai.

Nusiaubė lobių ieškotojai

Kudirkos Naumiesčio bendruomenės iniciatyva įrengtas stendas miestui – dvyniui yra bene pirmasis viešas atminimo ženklas Širvintai. Lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis  šiame stende įamžinti pagrindiniai dingusio miesto  istoriniai faktai.

Stendas pastatytas prie tilto per upelį. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šis tiltas buvo uždarytas, nes Širvintos upeliu eina siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Anksčiau šiuo  keliu į dingusį miestą būriais traukdavo metalo detektoriais „apsiginklavę“ lobių ieškotajai.

Kudirkos Naumiesčio gyventojai prisimena, kad ir jų namai po karo buvo atstatinėjami iš Širvintos parvežtomis plytomis. Dar ir dabar vietiniai gyventojai tebeturi  Širvintoje rastų daiktų – nors daugelis aiškina, kad viską pirko, nemaloni tiesa tebeslegia daugelio pokaryje Kudirkos Naumiestyje gyvenusių žmonių pečius. 

Atminimą saugo „Širvintos kampelis“

Širvintos atminimą saugančias nuotraukas, įvairius daiktus, ten gyvenusių žmonių prisiminimus Kudirkos Naumiestyje daugiau nei prieš tris dešimtmečius pradėjo rinkti mokytojai Antanas ir Irena Sprainaičiai. Irena iki šiol bendrauja su daugeliu iš šio miesto kilusių vokiečių, jų vaikais. Turtingam muziejui, pavadintam „Širvintos kampeliu“,  Šakių savivaldybė pačiame Kudirkos Naumiesčio  centre suteikė patalpas, tačiau išlaikyti jas tenka bendruomenei.

Stendas, primenantis už upelio buvusį miestą – dvynį, taps dar vienu akcentu dingusiai Širvintai atminti. I. Sprainaitienė įsitikinusi, kad tai yra nedidelė grąža to, ką lietuviai skolingi dingusio miesto mirusiai  bendruomenei.

Atidengus stendą, Kudirkos Naumiesčio kultūros centro darbuotojai ir bendruomenės teatro aktoriai surengė smagų teatralizuotą vaidinimą, kuriame nuotaikingai atkūrė prieškario gyvenimo vaizdelį.

Širvintos taku, mėgaudamiesi gaiviu beržų šlamėjimu, vaikščiojo pasipuošusios ponios ir ponai, pakrūmėmis zujo kontrabandininkai, primindami, kaip iš Vokietijos per sieną buvo nešami ne tik prabangos daiktus, bet ir lietuviškai atspausdintos knygos bei laikraščiai, sienos „pažeidėjų“ dairėsi Mažosios Lietuvos „muitininkai“, o prieškario laikų panelė mokytoja ieškojo savo išsilaksčiusių mokinių.

Facebook komentarai

T Hegvita agro