Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Į laukus jau pasipylė rūgštyniautojai. Žolininkė įspėja apie jų vartojimą

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
"Neišeina gi praeiti, vieno kito rūgštynių lapelio nesuvalgius“, – patikina ji. O štai kiškiakopūsčių, sakosi, nemažai „sugraužusi“ vaikystėje. 
"Neišeina gi praeiti, vieno kito rūgštynių lapelio nesuvalgius“, – patikina ji. O štai kiškiakopūsčių, sakosi, nemažai „sugraužusi“ vaikystėje. 
Printer Friendly, PDF & Email

Rūgštynės dažnai vadinamos pavasario karalienėmis: iš jų verdama sriuba, dedama į salotas. Daržininkės jų turi pasisėję daržuose, tad toli eiti nereikia, kitos gi šeimininkės specialiai į pamiškes, laukus važiuoja. Tikina, kad laukinės rūgštynės skanesnės lyg kokios rūgštesnės. Kartu ir vieną kitą saują kiškiakopūsčių parsineša. Sako, šie tinka ir į sriubą, ir į žaliuosius kokteilius ar salotas.

Rūgštynes žmonės naudoja nuo senų laikų. Net viduramžiais iš šio augalo gamindavo sriubas, padažus ar pyragus, kuriuos tiekdavo ir ant karalių stalo.

Dabartinės šeimininkės rūgštynių pasiruošia ir žiemai: sūdo arba šaldo.

Vaistinių, aromatinių, prieskoninių augalų ūkio „Viliūtės žolynai“ įkūrėja, žolininkė Viliūtė Garbenčienė iš Karužų kaimo Lazdijų rajone neabejoja, kad rūgštynės naudingos žmogaus organizmui ypač pavasarį.

Sako, kad dabar jau pati pasisėja ir į laukus rūgštyniauti vis rečiau patraukia. „Daržininkės diplomą turiu, tai dabar jau pasisėju, – juokauja žolininkė pridurdama: –  Vietas reikia žinoti. Rūgštyniauja tie, kurie tai daro kasmet – savas vietas žino“.

Anot jos, juk po svetimas pievas dabar jau nevisada galima pabraidyti. „Na, jei žoliaudama surandu, tai, beabejo, nusiskinu. Neišeina gi praeiti, vieno kito rūgštynių lapelio nesuvalgius“, – patikina ji.  O štai kiškiakopūsčių, sakosi, nemažai „sugraužusi“ vaikystėje. 

Paklausta, ar išties laukinės rūgštynės skanesnės, žolininkė paaiškina paprastai: laukinis augalas paprastai visko daugiau sukaupia. „Mažam laukinės rūgštynės lapely visko daugiau susikaupia, tad mums puikiausi vitaminai pavasarį“, – sako ji.

Anot jos, ir savam darže sėtose rūgštynėse, ir tose, kurias parsinešame iš laukų, pamiškių gausu C, K, E ir B grupės vitaminų, taip pat biotino, beta karoteno, eterinų aliejų, taninų, oksalo ir kitų rūgščių. Be to, rūgštynėse yra tokių mineralų, kaip magnis, kalcis, fosoras, geležis ir kitų.

Tos šeimininkės, kurios žiemai norėtų užsisūdyti stiklainiukuose rūgštynių ar užsišaldyti šaldikliuose, turėtų tai daryti jau dabar. „Skaniausios rūgštynės būna iki žydėjimo, taip jau nuo seno sakoma“, – teigia ji. Tiesa, prieš šaldant rūgštynes, reikia būtinai nuplikyti, kad išėmus iš šaldiklio, lyg „sumedėjusios“ nebūtų.  

Tačiau kuri nesuskubs dabar prisirūgštyniauti, anot žolininkės, nusiminti nereiktų, mat rudeniop bus atolo. „Rudeniop jos vėl šviežiai atsprogsta, tik sakoma, kad pavasarinės vis tik naudingesnės, jose daugiau vitaminų“, – pastebi ji.

O kai kurios darbščios namų šeimininkės jau prisūdė rūgštynių žiemai: 0, 5 – 0, 7 litro stiklainiukas sūdytų rūgštynių – euras.

Tačiau žolininkė įspėja, per daug rūgštynių nevalgyti dėl oksalo rūgšties, kuri dažnai vadinama etano dirūgštimi arba tiesiog rūgštynių rūgštimi. Ji gali būti kenksminga sergantiems inkstų ligomis. Kita vertus, anot žolininkės, rūgštynių labai daug paprastai neprisivalgoma. „O kvepiančios pavasariu rūgštynių sriubos lėkštė tikrai nepakenks”, – sako ji.

Šiemet kaip niekad rūgštynės gražios, vešlios, kaip dzūkai sako, mėsingos.

Juk miškai jau žaliuoja, pievos geltonuoja kiaulpienių žiedais išsipuošusios. Gali rūgštyniauti, gali dilgėliauti, kiškiakopūsčius skabyti, o ir gyvuliams ne badas. Pakilo ir miežiai, ir avižos, ir žiemkenčiai gražūs. Čia pat vasara.

Sekmadienį Sekminės, o nuo jų vanduo jau švęstas ir visur be pavojaus galima maudytis.

Facebook komentarai