Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Į kiemą vilioja lietaus žiedų svaigulys: hiacintų žydėjimas pakeri (galerija)

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Važiuodami pro šalį žmonės pristabdo automobilius, pasigėri šiuo pavasariniu grožiu. Irenos Rinkevičienės nuotr.
Važiuodami pro šalį žmonės pristabdo automobilius, pasigėri šiuo pavasariniu grožiu. Irenos Rinkevičienės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Teizuose (Lazdijų rajonas) ponios Irenos Rinkevičienės sodyba paskendusi žieduose. Taip būna kasmet, vos sniegui nutirpus. Kiekvieną pavasarį sodyboje pražysta kvapnūs žiedai, kasmet gėlių vis daugėja: gėlininkė jų dar pasodina. Ir nors šiemet orai šiluma nelepina, tačiau sodyba jau skendi pavasariniuose žieduose. „Stengiuosi, kad vieni žiedai žydėtų anksti pavasarį, kiti vėliau, būtų jų ir rudeniop“, – sako gėlių augintoja.

Pirmieji šiemet šeimininkę pasveikino su pavasariu pražydę eleborai. „Iš sniego jie, rodos, kalasi“, – sako ji. Vėliau pražydo krokai, scylės, puškinijos, ankstos.

„Po žiemos mes jau būname labai pasiilgę žiedų“, – tarsteli gėlininkė. Dabar žydi paprastosios, dantytosios ir ausytosios raktažolės – daugiau kaip 70 krūmelių.

„Raktažolių aš prisiauginusi esu iš sėklų. Atrodo paprastos, bet labai gražios, o ir išmanyti apie jas bent šiek tiek reikia“, – neslepia šeimininkė.

Kerai raktažolių dabar, kaip ji pati sako, kibiro dangčio dydžio. Žydi vaistučiai, narcizai, pavasarinis poraitis, pavasarinis adonis. Narcizų jūra Druskininkuose stebina ponią Ireną, sako, labai gražu, tačiau pasidžiaugia ir savais, kurių daug rūšių augina savo sode.

„Šiemet nenuvažiau, pabijojau koronaviruso tik nuotraukose mačiau Druskininkų narcizų jūrą“, –  sako ji. Jos kieme ankstyvos tulpės jau pražydę, ruošiasi žydėti margutės, aubretės.

Prisipažįsta, kad dabar žydintys hiacintai šeimininkę labiausia žavi ne tik savo žiedų ryškumu, bet ir svaigiu kvapu. Tai augalas, kurio ryškių spalvų ir aromato tiesiog neįmanoma nepastebėti. Sakoma, kad vienas pavasariškiausių kvapų – žydinčių hiacintų kvapas.

„Visos pavasarinės gėlės man gražios, bet dabar didžiausią įspūdį hiacintai daro. Aš juos sodinu todėl, kad pavasarį labai jau traukia akį savo ryškia spalva“, – gėrisi šeimininkė.

Graikų kalboje žodis „hyacinthus" reiškia „lietaus žiedai", mat šios ankstyvos gėlės pražysta po pirmojo pavasario lietaus.

„Hiacintai pačiame žydėjime dabar. Jau išėjus į kiemą, jaučiasi kvapas – toks specifinis, aštrus, įdomus kvapas“, – sako ji.

Kiek hiacintų auginanti nė pati nežino, sako, kad pasidarė apie 70 duobukių, į jas dėjo po du, po tris svogūnėlius. Mano, kad apie 150 žiedų, tai tikrai žydi, o ir visokių spalvų, atspalvių.

„Turiu baltų, turiu violetinių ir dar dviejų ar trijų šios spalvos atspalvių, rožiniai irgi trijų atspalvių, pernai nusipirkau, nes neturėjau, gelsvų, bordo spalvos, abrikoso spalvos hiacintų dar įsigijau, bet dar tik trys augalėliai tokia spalva žydi. Bus kokia dešimt hiacintų spalvų“, – vardija ji.

Tiesa, dar norėtų savo sode matyti žydint pilnavidurių hiacintų – būtinai nusipirks.

„Ir jei dar kokio atspalvio, kurio neturiu, pamatyčiau, tai tikrai nusipirkčiau“, – neslepia ji. Tiesa, hiacintai „įsikūrė“ ponios Irenos gėlynuose palyginti neseniai, prieš trejus metus.

„Aš bijojau juos auginti, vis svarsčiau, ar gerai jie žiemos. Hiacintai – įnoringa gėlė, bet jei ją tinkamai pasodinsi, ji puikiai augs, žavės įstabiais žiedais ir tyru kvapu: reikia saulės, nesodinti pavėsyje, vieta turėtų būti parinkta kiek nuolaidi, kad nesikauptų vanduo“, – pasakoja ji.

Tačiau, kaip pati sako, be reikalo tiek baiminosi – žiemos dabar  palankios.

„Jei labai šalta žiema, tai hiacintus reiktų pamulčiuoti. Bet net šią šaltą žiemą, po sniego patalais, hiacintai, kuo puikiausiai peržiemojo. Visos gėlės gerai peržiemojo, žiema kaip niekad gera buvo, labai tiko mano gėlėms, po sniego apklotais visos gerai peržiemojo. Labai gerai išsilaikė ir narcizai, ir tulpės, ir lelijos jau lenda – nosukes jau kiša, ir vilkdalgiai“, – džiaugiasi gėlininkė.

Pasakoja, kad ji kiekvienais metais hiacintų svogūnėlius iškasanti birželio pabaigoje, vėl pasodinanti rugsėjo pabaigoje.

„Jei to nepadarai, kitais metais svogūnėliai jau būna daug mažesni“, – sako ji. Tulpes irgi taip pat tvarkanti, bet ne visas iš karto – dalimis – vienais metais vienas, kitais kitas. Sako, kad turi tulpių „vaikų darželį“, kur vaikus susodina, po poros metų ir jie sužydi. Tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad tulpių kieme sužydi apie 70 rūšių. „Reikia peržiūrėti katalogus, aš kataloguoju, tada tiksliai pasakyčiau“, – tarsteli ji.

Daug gėlių ji atsisiunčia iš Lenkijos. Sako, kad ten ženkliai pigiau. „Tai kaip nepirkti?,“ – sako ji.

Šaltas ir permainingas pavasaris gėles prižiūrinčiai moteriai nė motais. Pavasarinės gėlės žydi, nors pučia žvarbus vėjas, lyja ir net krušos buvo. Laimei, gėlių pavasario išdaigos nenuniokojo.

Važiuodami pro šalį žmonės pristabdo automobilius, pasigėri šiuo pavasariniu grožiu.

„Aš ne dėlto sodinu, tai mano pomėgis, aš pailsiu, atsipalaiduoju. Žiemą pavargstu, atrodo, mane visą skauda, o pavasarį jau gerai, laukiu kiekvieno žiedo žydėjimo. Šiemet dar parsisiunčiau naujų gėlių, dabar suku galvą, kaip susodinti, kaip suderinti, stebėsiu, lauksiu žydėjimo. Gera gyventi“, – sako gėlininkė Irena Rinkevičienė kviesdama atvykti viendienėms, lelijoms sužydus – šios gausios kolekcijos moters pasididžiavimas.

 

Irenos Rinkevičienės nuotraukos.

Facebook komentarai