Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Į ką svarbu atkreipti dėmesį norint išvengti sankcijų

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr. Vytauto Liako nuotr.
Asociatyvi nuotr. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Norėdami užkirsti kelią galimiems pažeidimams, dėl kurių ūkininkai sulaukia sankcijų ir neretai praranda reikšmingą paramos sumą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nurodo dažniausiai pasitaikančias paramą mažinančias priežastis. Tai itin aktualu siekiantiems tiesioginių išmokų už plotus bei gyvulius, taip pat gaunantiems paramą pagal su plotu susijusias kaimo plėtros programos priemones.

Per paskutinius trejus metus bendra sankcijų suma sumažėjo daugiau kaip 2,5 karto.

Didžiausią išmokų sumą ūkiai praranda dėl pritaikytų sankcijų už neteisingą deklaravimą. Net 90 proc. šių pažeidimų fiksuojama dėl žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų neturėjimo – daugiau kaip 50 proc. ploto, taip pat, kai nustatomi reikalavimų nesilaikymo atvejai – nenušienauti dideli deklaruotų laukų plotai, neįdirbtas pūdymas.

Praėjusiais metais dėl neteisingo deklaravimo prarasta daugiau kaip 1,5 mln. Eur išmokų.

Nors 2018 m. sumažėjo pavėluotai pateiktų paraiškų skaičius iki 1 330, vis dėlto 2019 m. jų vėl padaugėjo iki 3 243.

Taip pat padaugėjo vėlavimo atvejų keičiant paraiškos duomenis: 2018 m. deklaruoti duomenys pavėluotai buvo keičiami 2 427 paraiškose, o 2019 m. – 4 314 paraiškų.

Pavėluotai pateikus paraišką arba laiku pateiktoje paraiškoje pavėluotai įbraižant naują lauką (didinant įbraižytą lauką) už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) visos išmokos mažinamos 1 proc. (šiemet nuo birželio 23 d. iki liepos 17 d.).

„Tad kuo ilgiau vėluojama pateikti paraišką ar pakeisti esminius jos duomenis, tuo didesni nuostoliai patiriami. Pavyzdžiui, jei deklaruojama 10 ha ir paraiška pateikiama 5 darbo dienomis vėliau, prarandama 100 Eur tiesioginių išmokų“, – teigia NMA.

Nuostolis gali būti dar didesnis, jeigu prašoma susietosios paramos už plotą arba gyvulius ar kompensacinės išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ar kitų išmokų.

„Pažymėtina, kad pavėluotai pateikę paraiškas ar pakeitę paraiškos duomenis priskiriami rizikingųjų pareiškėjų kategorijai, pas juos atliekamos papildomos patikros, taip pat pareiškėjų prašoma pateikti visų deklaruotų plotų valdymo teisės ir žemės dirbimo faktą pagrindžiančius dokumentus“, – įspėja agentūra.

Be kita ko, ūkininkai Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turi tiksliai įbraižyti savo laukų ribas pagal pateikiamoje ortofotografinėje žemės dangos nuotraukoje matomas žemėnaudų ribas. Jei žemėnaudų ribos yra pasikeitusios nuo pateikiamų ortofotografinėje žemės dangos nuotraukoje, ūkininkas turi nurodyti aktualias laukų ribas.

Taip pat ūkininkai turi įsivertinti, ar jų deklaruojamuose laukuose nėra netinkamų paramai plotų, net jeigu jie nėra matomi pateikiamoje ortofotografinėje žemės dangos nuotraukoje.

Pavyzdžiui, jeigu deklaruojamuose plotuose yra pastatyti nauji pastatai, iškasti tvenkiniai, atsirado nuolatinis kelias ar saulės jėgainės, auga krūmai ar miškai, ar yra kitų objektų, tai pastarieji plotai turi būti (bent apytiksliai) išskirti iš tinkamų paramai plotų. Ūkininkams gali pagelbėti PPIS pateikiami NMA 2018 m. ir 2019 m. patikrų vietoje duomenys, taip pat dalies Lietuvos 2019 m. ortofotografinės žemės dangos nuotraukos ir 2020 m. palydoviniai vaizdai. 

a

Netiksliai įbraižydamas savo laukų ribas bei neišskirdamas netinkamų paramai plotų ūkininkas rizikuoja, kad, jei NMA atliks deklaruotų laukų matavimus arba atnaujins ortofotografinę žemės dangos nuotrauką ir nustatys pažeidimą, dėl kurio gali būti taikomos sankcijos, gali prireikti grąžinti jau gautą paramą. Parama gali būti susigrąžinta skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, t. y. už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas gauti paramą, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus.

Ūkininkai paraiškoje turi tiksliai nurodyti deklaruojamuose plotuose auginamas augalų kultūras, t. y. tiksliai pažymėti pasėlio kodus, nes tai svarbu apskaičiuojant žalinimo ir susietosios paramos už plotus (pvz., už baltyminių augalų auginimą, vaisių ir uogų auginimą atvirajame grunte) išmokas. Taip pat primintina, jog siekiant gauti susietąją paramą už vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalu užaugintą derlių nuimti iki lapkričio 15 d. NMA atkreipia dėmesį, jog gali nustatyti atvejus, kai pieva klaidingai deklaruojama kaip pasėlis.

Nušienauti pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) privalu ne mažiau kaip 1 kartą per metus ir ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu ūkininkai, iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravę turimas bičių šeimas Ūkinių gyvūnų registre, nušienauti pievas turi iki metų rugsėjo 1 d. Jei ūkininkas gauna ne tik tiesiogines išmokas, bet ir paramą pagal KPP priemones, kurių įgyvendinimo taisyklėse nurodyti kiti šienavimo terminai, jis turi vadovautis pastaraisiais terminais. Šienavimo terminus rasite čia. NMA atkreipia dėmesį, jog gali nustatyti nešienaujamas pievas.

Kompleksinės paramos reikalavimų turi laikytis visi ūkininkai. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. mažinamos visos išmokos nuo 1 iki 100 proc. Taigi dėl šio pažeidimo ūkininkas gali netekti reikšmingos išmokų sumos.

NMA norėtų priminti esminius reikalavimus, dėl kurių nustatoma daugiausiai pažeidimų:

Ūkininkai turi nepamiršti ariamojoje žemėje auginti žemės ūkio augalus, juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais reikia iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

Siekiant apriboti dirvos eroziją, draudžiama auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus (bulves, pašarinius ir cukrinius runkelius, kitus šakniavaisius ir šakniagumbius) statesniuose negu 12 proc. šlaituose (tokių plotų žemėlapis matomas PPIS ir NMA AGRO mobilioje programėlėje).

Gyvulius laikantys ūkininkai per teisės aktų nustatytus terminus turi tinkamai suženklinti bandose laikomus galvijus, avis, ožkas ir kiaules bei juos laiku įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre ir informuoti apie gyvulio paskerdimą, pardavimą ir pan.

Vienoje vietoje laikant nuo 5 iki 100 SG, mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ar tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, o laikant daugiau nei 100 SG, mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose. Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos.

Per metus į dirvą patenkančio (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius) bendrojo azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Ūkininkai į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą turi įkelti mėšlo pardavimo dokumentus ir (ar) sutartis dėl srutų išlaistymo, taip pat nurodyti visus žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) jiems priklausančius plotus (šią informaciją galima tikslinti iki gruodžio 31 d.).

Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Siekiantiems gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ arba „Ekologinis ūkininkavimas“, nepriklausomai nuo datos, draudžiama mėšlą, srutas ir (ar) trąšas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

2019 m. ypač padaugėjo reikalavimo draudžiamuoju laikotarpiu skleisti mėšlą ir srutas nesilaikymo atvejų. Jei 2017 m. tokių atvejų buvo 4, 2018 m. – 75, tai 2019 m. pažeidimų padaugėjo iki 103. Už šį pažeidimą 2019 m. bendra pritaikytų sankcijų suma siekė 305 tūkst. Eur.

Laikytis žalinimo reikalavimų

Pasitaiko atvejų, kai pažeidimai fiksuojami dėl žalinimo reikalavimų nesilaikymo, pvz., nesilaikoma pasėlių įvairinimo reikalavimų ir (ar) nedeklaruojamas tinkamas ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV) plotas. Siekiant išvengti sankcijų, svarbu prieš pateikiant paraišką pasitikrinti atitiktį EASV reikalavimams (paraiškos lentelė „Duomenys apie pareiškėjo EASV“). Primintina, kad EASV užskaitai gali būti naudojami ne tik pūdymo, azotą kaupiančių augalų, posėlio, įsėlio ar trumpos rotacijos želdinių plotai, bet ir valdoje esantys kraštovaizdžio elementai (grioviai, palaukės, miškeliai, tvenkiniai ir kūdros), kurie deklaruojant yra išskirti elektroniniame žemėlapyje.

2019 m. daugiausia pažeidimų (apie 580) nustatyta deklaruojant EASV, už šį pažeidimą pritaikyta sankcijų suma siekė 465 tūkst. Eur, dėl pasėlių įvairinimo reikalavimo nesilaikymo – 189 tūkst. Eur. Primintina, kad jei pareiškėjas kelis metus iš eilės nesilaiko žalinimo reikalavimo, jam taikomas sankcijos dydis yra dvigubinamas.

Paminėtina, kad ūkininkams taip pat taikoma papildoma nuobauda, jei jie nesilaiko aukščiau nurodytų žalinimo reikalavimų. Šiuos papildomos nuobaudos gali sudaryti iki ketvirtadalio žalinimo išmokos. 2019 m. papildoma nuobauda buvo skirta 800 pareiškėjų, bendra pritaikytų sankcijų suma siekė apie 340 tūkst. Eur.

Facebook komentarai