Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Hortenzijos abejingų nepalieka

Autorius: Jurga SAJENKIENĖ
Daiva Jemeljanovienė augina šluotelines hortenzijas. Autorės ir asmeninio albumo  nuotr.
Daiva Jemeljanovienė augina šluotelines hortenzijas. Autorės ir asmeninio albumo nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Daiva Jemeljanovienė – chemijos mokytoja, besidarbuojanti keliose Šiaulių mokyklose. Po pamokų, laisvalaikiu, ji skuba į savo kiemą, kuriame – vazonai vazonėliai šluotelinių hortenzijų.

Dailiais, bet sunkiai nuspėjamais žydinčiais krūmais vadinamų hortenzijų, pedagogės kolekcijoje – daugiau nei dvidešimt rūšių, todėl pagrįstai ji laikoma rimčiausia augintoja Šiaurės Lietuvoje.

Pastūmėjo gauta dovana

Moters įkalbinėti pokalbiui nereikėjo, bet atėjus sutartai dienai, bevelijo mūsų susitikimo išvengti. Pamanė: neturės, ką papasakoti ir parodyti – juk su gėlėmis draugauja dar visai neseniai. Dvejonę sėjo ir giminaitės pavyzdys. Genovaitės Mitrikienės valdose Žagarėje puikuojasi 200 veislių tulpių, begalė viendienių, vilkdalgių, kardelių, melsvių, alūnių, todėl jos žodis kur kas svaresnis ir turintis daugiau atspalvių. „Ji gėlėmis gyvena. Tai jos darbas ir pomėgis, kasdienybė ir šventė, trunkanti keturiasdešimt metų. Man iki jos labai toli“, – kodėl ji vertingesnė pašnekovė aiškino mokytoja.

Viskas į savo vietas susidėliojo atvykus į Šiaulių pašonėje esančius Raizgius. Vos įsukus į gyvenvietę, jau nuo kelio matėsi viendienių laukas, impozantiškųjų pentinių eilė ir gausybė hortenzijų. Ir kalba mezgėsi – per eilę metų ponia Daiva taip pat sukaupė nemenką patirtį ir jau pakankamai gerai įminė auginimo paslaptis.

Pažintis su hortenzijomis užsimezgė proziškomis aplinkybėmis prieš penkerius metus. Gavusi pirmąją iš kolegos dovanų, pasodino ant numylėto šunelio kapo ir vis negalėjo atsidžiaugti  neprilygstamais žiedais ir spėriu augimu. Tai paskatino domėtis kitomis rūšimis ir vis norėti naujų.

Priežiūros ypatybės

Daiva Jemeljanovienė augina vien tik šluotelines hortenzijas, kadangi jos, skirtingai nuo didžialapių, atsparios šalčiui ir jų žiemai nereikia dengti ar nešti į rūsį. Be to, labai greitai auga ir žiedais pradžiugina jau po kelerių metų. Žinoma, jei tik bus užtikrintos geros sąlygos ir priežiūra.

Savo numylėtąsias augintines moteris įkurdinusi vazonuose, kupinuose rūgščių durpių. Tačiau pirkėjams pataria auginti dirvoje, į iškastą duobę prieš tai pripylus durpių sumaišytų su humusinga žeme. Dar neprošal įberti saujelę ilgalaikių trąšų, kurios 3-6 mėnesius aprūpins maisto medžiagomis ir skatins geresnį augimą bei gausesnį žydėjimą. Žemėje šluotelinės hortenzijos jaučiasi ir auga nepalyginamai geriau, nes jų šaknims reikia daug vietos, o ir laistyti reikia kur kas mažiau. Įkurdintas vazone vandeniu pamaloninti reikia, ypač karštomis dienomis, kasdien, o augančias žemėje – kartą per savaitę. Tiesa, ši taisyklė gali kiek varijuoti. Išimtis diktuoja vieta.

Jei hortenzija augs daliniame pavėsyje, kurį gan mėgsta, ir saulės gaus tik ryte arba vakare, laistyti praktiškai nereikės. Lietaus teikiamos drėgmės nepakaks nebent bus labai karšta ir sausra užsitęs ilgesnį laiką. Hortenzijas, auginamas pietinėje pusėje, laistyti reikės bent kartą per savaitę. Hortenzijas tarpstančias gėlyne, kurio paviršius uždengtas plėvele ir apipiltas akmenukais, taip pat reikia kur kas mažiau laistyti, nes drėgmė greitai neišgaruoja ir ilgiau užsilaiko. Apie vandens reikšmę ir augimo vietą užsimenama neatsitiktinai.

Nuo drėgmės priklauso žiedų spalva. Šluotelinės hortenzijos augdamos daliniame pavėsyje ir gaudamos pakankamai drėgmės, džiugins kur kas ryškesniais žiedais nei stokodamos vandens ir nuolat kaitinamos ryškios saulės.  Daivos žodžiais, vazonuose geriau auginti didžialapes hortenzijas ir jomis puošti terasas, įvažiavimus į kiemus. Šluotelines taip pat galima, tik prieš tai būtina pasirūpinti dideliu ir erdviu 30 – 50 litrų vazonu.

Persodinimui hortenzijos nelabai jautrios, kur kas labiau, kaip jau minėta, jos nepakančios sausrai. Drėgmės stokojant rudenį, hortenzijų žiedai pradės ruduoti, o ne rausvėti, ko visi su nekantrumu laukia. Keisti spalvą šluotelinės hortenzijos pradeda žydėjimui įpusėjus – rugpjūčio viduryje – rugsėjo pradžioje.

Tinginių augalai

Kalbėdama apie savo augintines, ne kartą pasidžiaugė jų neįnoringumu. „Anksčiau tinginių gėlėmis vadindavau viendienes. Jų gali nepatręšti, nepalieti, bet gyvuos kaip gyvavusios. Hortenzijos joms nenusileidžia. Labai patogus augalas, reikalaujantis tik minimalios priežiūros“, – mintį tęsė pašnekovė.

D. Jemeljanovienė sako, daugelio pamėgtų hortenzijų nepuola nei ligos, nei kenkėjai. Ji anksti pavasarį, kuomet dar nebūna išsprogę pumpurai, kaip ir visus medžius, profilaktiškai nupurškia nuo ligų ir kenkėjų, ir šį darbą pamiršta iki kitų metų. Nenupurškus didelės bėdos irgi nebus, nes hortenzijos atsparios ir nelinkusios sirgti. 

Bene daugiausiai triūsti tenka hortenzijoms nužydėjus. Vieni augintojai praktikuoja ne tik nukirpti žiedus, bet ir gerokai patrumpinti visas šakeles. Kiti, priešingai, kad neišsilaužytų krūmas, pašalina tik žiedus, o šakas palieka. „Apsnigti ir apšerkšnyję krūmai atrodo gana gražiai, todėl neskubama jų nukarpyti“, – aiškino ponia Daiva ir tuoj pat pasidalijo savo patirtimi.

Žiedus po žydėjimo iš karto pašalina, tačiau šakelių neskuba trumpinti. Prie jų sugrįžta anksti pavasarį, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje ir jas patrumpina tiek, kokio aukščio nori turėti krūmą. Jei nori žemesnio ir kompaktiškesnio, kerpa kelioliką centimetrų, jei aukštesnio – vos kelis. Visas šakas patartina patrumpinti, nes tuomet augalas išleidžia dvigubai atžalų, ant kurių sukrauna daugiau žiedų. Kuo daugiau hortenzija karpoma, tuo gausiau žydi. Tiesa, krūmeliui vasarą ar rudenį praradus gražią formą, šakelę ar dvi, drąsiai galima pašalinti. Hortenzijos gana greitai auga, per metus gerokai pasistiebia į aukštį ir į plotį.

Viena už kitą gražesnė

Hortenzijos išvaizda daugiausiai priklauso nuo pasirinktos veislės. Aukštaūgės visuomet stebins svo aukščiu, mat jos pasistiebti gali net iki dviejų metrų, tuo tarpu žemaūgės, jų net ir labai norėdamos, niekuomet nepasivys. Tarps nuo žemės pasistiebusios vos metrą.

Daiva pastebėjo tendenciją: nors yra daugybė veislių, žmonės dairosi pas draugus ar pažįstamus matytų hortenzijų, o į retesnes, ne taip dažnai sutinkamas, žiūri atsargiai ir ne taip drąsiai bei noriai įsileidžia į savo namus. „Kaip susitarę visi ieško ‘Vanila frise‘, tarsi kitų nebūtų“, – juokėsi ir lenkdama pirštus vardijo savo kolekcijos augalus. Antai, ypač dideliais žiedais ir aukščiu išsiskirianti ‘Polar Bear‘, tamsiai raudonų žiedų ir lapų, nuspalvinančių rudenį, savininkė ‘Diamond rauge‘, ne kekėse, o padrikai žiedus išskleidžianti ‘Great Star‘.

Pastarąją vadina drugeline hortenzija, nes pavieniai ir gana dideli žiedai išties primena drugelius. Jai savo grožiu nenusileidžia ‘Lime lite‘, ‘Magical candle‘, ‘Sundae Prise‘, ‘Phantom‘, ‘Frise melba‘, ‘Strong anabel‘, ‘Wims red‘, ‘Mega mind‘. D. Jemeljanovienės žodžiais, kiekviena hortenzija savaip graži ir įdomi, žiedais džiuginanti gana ilgą laiką, tačiau iš visų išskiria ‘Silver dolar‘. Ji – pati mylimiausia, nes sukrauna įspūdingo dydžio žiedus, kurie – net trijų spalvų: iš baltos tampa žalsva, o galiausiai alyvinė. Be to, ir krūmas užauga didelis, apsipylęs milžiniškais žiedais matosi iš labai toli.

Hortenzijos liks tik pomėgiu

Prieš penkerius metus šluotelines hortenzijas prisijaukinusi moteris sustoti neketina. Kolekciją toliau plės, nes akys mugėse, Botanikos soduose vis kliūva už jų. Tačiau, kad ir kiek augintinių gretos išsiplės, pedagogikos nenukonkuruos. Mokykla buvo ir bus pirmoje vietoje, prie augalų palinks po pamokų, namo išlydėjusi savo mokinius.

„Mokykloje yra smagu, čia intensyvus gyvenimas, kasdienybę paįvairina šventės, jų vietą užima kasdieniai reikalai. Su augalais, vėlgi, nuobodu niekuomet nebūna“, – kalbėjo chemijos mokytoja. Baido tik rinka, nes ji nestabili. Šiandien hortenzijos labai populiarios, kaip sakoma, ant bangos. Tik visos bangos, kaip žinia, anksčiau ar vėliau nuslūgsta. 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA