Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Grūdų eksportui dairosi naujų rinkų: žvilgsniai krypsta Meksikos ir Indonezijos link

Autorius: Laima UŽUPĖ
„Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas ir Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus neabejoja lietuviškų grūdų eksporto perspektyvomis.
„Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas ir Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus neabejoja lietuviškų grūdų eksporto perspektyvomis.
Printer Friendly, PDF & Email

Įžengus į milžinišką Kinijos rinką lietuviškų grūdų eksportuotojai naujų galimybių dairosi ir kitose pasaulio šalyse, jų žvilgsniai krypsta Meksikos ir Indonezijos link. „Javų Lietuvoje užauginame kelis kartus daugiau, nei galime suvartoti vidaus rinkoje, todėl eksportas yra būtinybė“, – „Agroetai“ tvirtina žemės ūkio produktų eksporto specialistai.

Eksporto plėtra  Kinija neapsiribos

Didžioji dalis Lietuvoje užaugintų kviečių eksportuojama į Saudo Arabiją, Turkiją, Sudaną, kitas Afrikos šalis. Lietuviški grūdai taip pat išvežami į Europos valstybes (Ispaniją, Vokietiją ir kitas). Pernai per kalendorinius metus buvo eksportuota 1,7 mln. tonų kviečių, per šių metų pirmąjį pusmetį eksporto skaičiai pasiekė 1,3 mln. tonų.

„2018 metais Europos Sąjungos kviečių eksporto kontekste mes buvome vidutiniokai, iš viso kviečių eksportas buvo kiek didesnis nei už 300 mln. eurų. Pagal šį rodiklį buvome 8-oje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių narių“, – akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.

Leidimus eksportuoti kviečius į Kiniją jau yra gavusios 26 grūdų sektoriaus įmonės, tačiau ŽŪM atstovas pastebi, kad mūsų šaliai taip pat svarbu gauti leidimus praplėsti eksporto galimybes ir į šią milžinišką rinką eksportuoti kitų grūdų rūšis: miežius, rapsus, žirnius.

Pabrėždamas, kad rinkų diversifikacija labai svarbi, o susidomėjimas eksporto plėtra priklauso nuo situacijos pasaulinėje rinkoje, A. Venckus akcentuoja, kad kviečių eksportas vien Kinijos rinka nepasiribos: „Jau yra pateikti dokumentai grūdų eksportui į Meksiką, svarbi ir Indonezija, Indija bei visos kitos šalys, į kurias pagal tuo metu esamą situaciją galima eksportuoti“.

Kainą lemia rinka 

„Atverti Kinijos rinką buvo svarbus mūsų eksportuotojų interesas, džiugu, kad mus pavyko tai pasiekti. Kinija – potencialiai auganti ir labai didelė rinka, suteikianti mūsų eksportuotojams papildomų galimybių. Tačiau reikia nepamiršti, kad daug kas priklauso nuo pasaulinės kviečių rinkos kainos, todėl pirmiausiai į vieną ar kitą šalį eksportuoti turi apsimokėti“, – „Agroetai“ akcentuoja ŽŪM atstovas.

 Vieni pirmųjų į Kinijos kviečių rinką įžengę UAB „Agrokoncerno grūdai“ tvirtina siekę „atidaryti Lietuvai visas įmanomas rinkas“, nes eksportas iš Lietuvos nėra tolygus.

„Kinija mus domina todėl, kad tai yra milžiniška rinka su didžiulėmis galimybėmis. Mums yra įdomi bet kuri šalis, kurioje yra daug gyventojų arba didelis bendrasis vidaus produktas, nes tokia šalis potencialiai yra stambi grūdų vartotoja“, – sako UAB „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas.

Jo teigimu, į Kiniją išsiųsti tiek seno, tiek naujojo derliaus pavyzdžiai visų kviečių rūšių – nuo žemiausios iki aukščiausios klasės, tuos pavyzdžius kinai jau yra gavę.

„Pagal gautus atsiliepimus galime spręsti, kad kviečių kokybė jiems tinka. Tęsdami procedūras jau esame išsiuntę dvi bandomąsias grūdais užpildytų konteinerių partijas Kinijos malūnininkams skirtinguose regionuose. Tikėtina, kad tie grūdų konteineriai Kinijos malūnus pasieks už mėnesio. Tada lauksime atsakymo ir jei jis bus palankus, galėsime pradėti prekybą didelėmis partijomis ir grūdų transportavimą laivais“, – „Agroetai“ sakė K. Šimas.

Kalbėdamas apie Kinijoje siūlomą grūdų supirkimo kainą, bendrovės vadovas akcentuoja, kad šioje rinkoje grūdų kainos, kaip ir bet kurių kitų produktų kainos, nustatomos pagal situaciją rinkoje, susiformavusią pasiūlą ir paklausą.

Jo teigimu, atvėrus naujas rinkas Lietuva turėtų kuo didesnes galimybes eksportuoti grūdus ir gauti geresnę kainą už savo produkciją, šios rinkos reikalingos, kad mūsų šalies eksportas būtų kuo labiau diversifikuotas ir būtų galima lengviau parduoti įvairios kokybės kviečius, taip pat nepriklausytume nuo vienos šalies rinkos, turėtume alternatyvą ir pasirinkimo laisvę.

„Tikimės, kad kviečių eksportas ilgainiui taps reikšminga sudedamąja Lietuvos eksporto į Kiniją dalimi, nes potencialas iš tiesų gana didelis. Mes matome ir siekiame, kad diversifikavus žemės ūkio ir maisto prekių eksporto paletę į Kiniją, palaipsniui augs ir jo apimtys“, – akcentavo ŽŪM atstovas A. Venckus.

ŽŪM atstovo teigimu, vidaus rinkoje kviečių tikrai liks pakankamai, čia jų suvartojama tik kiek daugiau nei 1 mln. tonų.

Facebook komentarai

T Hegvita agro