Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Geros rapsų veislės pasirinkimas – pusė darbo

Autorius: Partnerių turinys
Žieminiai rapsai
Žieminiai rapsai
Printer Friendly, PDF & Email

Žieminiai rapsai dar tik brandina derlių, o žemdirbiai jau galvoja apie ateinančių metų sezoną ir kokius augalus rinktis ūkių sėjomainoms. Praėjusių metų ruduo ir šių metų žiema buvo itin palanki žieminiams rapsams, šių augalų plotai labai išaugo. Kyla klausimas, ar sėjomaina nebus perpildyta rapsais? Kaip įvertinti visus žieminių rapsų auginimo ypatumus ir netapti aplinkos veiksnių ar netinkamos sėjomainos įkaitais? Rapsai dažnai įvardijami juoduoju žemdirbių auksu, nes jų auginimo rentabilumas pakankamai aukštas. Tačiau reikia nepamiršti, kad žieminių rapsų produktyvumas formuojasi rudenį. Kaip tinkamai auginti šį „auksą“?

Kas svarbu, renkantis veislę

Praktika rodo, kad didžiausias dėmesys ūkiuose skiriamas rapsų veislių pasirinkimui, žinoma, tai labai svarbu. Šis pavasaris parodė, kad kai kurios veislės neišlaikė sniego testo, gali būti veislė produktyvi, bet nepalankių aplinkos veiksnių visuma „parklupdė“ augalus. Kas galėtų paneigti, kad tokios sąlygos nepasikartos? Renkantis veisles reikėtų atkreipti dėmesį pirmiausiai į veislės žiemkentiškumą, nes negalime patikėti, kad sekančios žiemos bus tokios palankios, ir veislės atsparumą permainingiems aplinkos veiksniams.

Tačiau, siekiant maksimalaus vietos sąlygomis žieminių rapsų produktyvumo, reikia įvertinti, kad svarbiausia – dirvožemis ir tinkamas jo paruošimas sėjai. Dirvožemio derlumas – svarbiausia sąlyga. Tvirta žieminių rapsų šaknis gali įveikti kliūtis, tačiau viskam yra ribos. Jei dirvožemis sutankintas arba suformuotas arimo padas, šaknis nepraeis į gilesnius sluoksnius, formuosis paviršinės šaknys ir tokie augalai bus jautrūs aplinkos veiksniams. Derlingame ir nesutankintame dirvožemyje, rapso šaknis per penkias savaites prasiskverbia iki metro, siekiant optimalaus rezultato, žieminiams rapsams reikia parinkti geros struktūros dirvožemius, negalvoti, kad rapsas šiukšlynų augalas ir gali augti visur. Dirvožemio humusingumas turėtų būti ne mažiau 1,8 proc., dirvožemio pH – 6,0 – 6,5. Žieminiams rapsams netinka užmirkstantys, blogos struktūros dirvožemiai, nepakenčia šie augalai ir aukštai esančio gruntinio vandens. Šie metai gal būt išskirtiniai, kai nematyti išmirkusių rapsų plotų. Atlikti ilgamečiai stebėjimai parodė, kad nederlinguose (28 – 35 boniteto balai) dirvožemiuose, taikant intensyvią auginimo technologiją, galima tikėtis 2,0 – 3,0 t/ha rapsų sėklų derlingumo. Būna ir išimčių – 2019 m. 30 balų dirvožemyje užskaitomas rapso derlingumas gautas 4,2 t/ha. Tai buvo gerai suderintų veiksmų pasekmė, tinkamai parinkta veislė, juostinė sėja, optimalus sėjos laikas, augalų paruošimas žiemai, augalų mityba pagal augalų poreikius ir būklę. Vidutinio derlumo dirvožemiuose (42 – 50 boniteto balai) intensyviai auginant rapsus, ilgamečių stebėjimų duomenimis, galima tikėtis 3,5 – 4,0 t/ha sėklų derlingumo. Aukšto derlingumo dirvožemiuose (50 – 60 balų) tikėtinas vidutinis 4,5 t/ha sėklų derlingumas. Atskirais metais derlingumo rodikliai gali būti gerokai didesni, bet gali būti taip, kad derlingame dirvožemyje pasirinkta produktyvi veislė neatlaikys vieno kurio aplinkos veiksnio ir rezultatai esmingai keisis.

Apie priešsėlius kalbėti praktiškai neverta, nes kiekvienas augintojas puikiai žino, kad žieminius rapsus geriausia sėti po anksti lauką „paliekančių“ augalų: žieminių miežių, ankstyvų veislių žieminių kviečių, vienmečių žolių mišinių, priklausomai nuo metų, galima sėkmingai rapsus pasėti po vėlyvesnių veislių žieminių kviečių ar daugiamečių žolių. Sėjant po miglinių javų, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie herbicidai buvo naudojami javuose – pasitaiko atvejų, kai apie tai nepagalvojama, tuomet pasėti rapsai patiria stresą ir gali reikėti lauką persėti kitais augalais. Panaudojus javuose išliekamąjį poveikį rapsui turinčius herbicidus, reikėtų arti, bet arimas dažnai būna nesuderinamas su šiuolaikinėmis augalininkystės technologijomis, dėl to naudojant herbicidus, reikėtų numatyti grėsmes kitiems augalams.

Kalbant apie žemės dirbimą, pabrėžiama, kad žemės dirbimu turi būti sukuriamos optimalios sąlygos sėklų dygimui ir augalų vystymuisi, augalų apsirūpinimui vandeniu, deguonimi bei mitybos elementais. Žemės dirbimo technologija tiesiogiai priklauso nuo laiko po priešsėlinių augalų nuėmimo ir optimalios sėjos datos. Jei laiko tarpas apie 30 dienų, galima taikyti ir ariminę technologiją, bet reikia atsižvelgti, ar nesugadinsime dirvožemio struktūros, nesuformuosime arimo pado ar kitaip pakenksime dirvožemio savybėms. Šis žemės dirbimo būdas mažiau žalingas labai derlinguose dirvožemiuose. Jei laiko tarpas apie dvi savaitės ar mažiau, geriau taikyti minimalų dirbimą arba sėti tiesiogiai. Nerekomenduojama sėti rapsų į nesusigulėjusią dirvą. Mokslininkai pateikia duomenų, kad pasėjus rapsus į nesusigulėjusią dirvą, derliaus nuostoliai vidutiniškai siekė 17 proc., o atskirais metais augalai žuvo dėl nutrūkusių šaknų.

Rapsai – reiklūs maisto medžiagoms

Reikia atkreipti dėmesį, kad rapsai reiklūs maisto medžiagoms augalai, derliaus formavimui sunaudoja pakankamai daug maisto medžiagų. Tonai derliaus (sėklos, stiebai, šaknys) sunaudoja iki 60 kg azoto (N), 25 kg fosforo (P2O5), 50 kg kalio (K2O), 10 kg magnio (MgO), 16 kg sieros (SO3), 40 kg kalcio (CaO), iki 120 g boro (B), 40 g vario (Cu), 50-80 g cinko (Zn), 60-90 g mangano (Mn), 400 g geležies (Fe).

Iki žiemos rapsai vidutiniškai sunaudoja 30 – 40 kg/ha azoto. Priklausomai nuo dirvožemio humusingumo ir organinių medžiagų mineralizacijos intensyvumo, rudens laikotarpiu papildomai atsipalaiduoja apie 10 – 15 kg/ha azoto. Dėl to ūkininkai stengiasi pagreitinti augalinių liekanų mineralizaciją, nuėmę priešsėlinius augalus, augalines liekanas apipurškia skystomis trąšomis KAS ir mikrobiologinių preparatų ar huminių rūgščių deriniu. Bet kuriuo atveju, rudenį, pasitarus su konsultantais, sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose rekomenduojama naudoti amonio sulfatą 100 – 150 kg/ha, o lengvuose dirvožemiuose – KAS, 20 – 30 kg/ha azoto, ypač vėluojant sėjai.

Rapsai sunaudoja daug fosforo. Dėka išvystytos šaknų sistemos, išskiriančios specifines išskyras, sumažinančias dirvožemio pH iki 4,1, rapsai gali įsavinti sunkiai prieinamas fosforo formas. Tačiau nepriklausomai nuo to, augalai, dažnai esant tam tikroms aplinkybėms, rodo fosforo deficitą. Dėl to pasiteisina kartu su KAS išlaistomi mikrobiologiniai preparatai, padedantys augalams efektyviau įsavinti fosforą. Sėjant rapsus, būtina sąlyga – kad augalams prieinamo fosforo dirvožemyje būtų ne mažiau 120 mg/kg dirvožemio. Fosforo įsavinimas tiesiogiai priklausys nuo augalų šaknų sistemos išsivystymo, nes fosfatai nejudrūs ir difuzijos būdu sunkiai patenka į šaknis, jie įsavinami 1-2 mm atstumu nuo šakniaplaukių. Dėl to reikia sąlygų, kad augalai suformuotų stiprias šaknis.

Žieminiai rapsai rudenį sunaudoja 40 – 60 kg/ha kalio, priklausomai nuo išsivystymo. Daugiausiai kalio augalai reikalauja praėjus 4 – 6 savaitėms po sudygimo. Papildomas kalio išpurškimas rudenį padidina augalų atsparumą nepalankiems žiemos veiksniams. Siekiant padidinti kalio efektyvumą, pastaruoju metu žemdirbiai kartu su KAS išlaisto mikrobiologinius preparatus, mobilizuojančius kalį augalų šaknų zonoje.

Veislės pasirinkimas, žemės dirbimas, tręšimas, sėja – tik pradžia, labai svarbūs darbai laukia rapsams sudygus – piktžolių, kenkėjų, ligų kontrolė, augalų paruošimas žiemai ir t.t. Šiuo metu svarbiausia įvertinti ūkio galimybes laiku nuimti priešsėlio derlių, tinkamai paruošti ražienas, pasirinkti veislę, atitinkančią dirvožemio savybes, pasėti optimaliu laiku ir nesuklysti tręšiant bei prižiūrint augalus iki vegetacijos pabaigos rudenį.

Vytautas Liakas, VDU Žemės ūkio akademijos docentas

Mantvydas Vaitkevičius, „Agrochema“ pardavimų vadovas:

„Agrochema“ dar 2018 metais pristatė naują žieminių rapsų veislę InV1024. Per porą metų ši hibridinė, didelio derliaus potencialo, rapsų veislė sulaukė nemažo populiarumo ir daugybės teigiamų atsiliepimų. Šią veislę pasirinkę ūkininkai džiaugiasi, kad ji itin atspari ne tik ankštarų atsidarymui bei turi fomozei atsparų geną, bet ir gerai auga, brandina solidų derlių, nepaisant gamtos krečiamų išdaigų – šį pavasarį, gegužės viduryje, iškritęs sniegas InV1024 rapsams didesnės žalos nepadarė. InV1024 pasižymi sparčiu augimu iš rudens, sukaupia didelę šaknų bei antžeminę masę, puikiai pasiruošia žiemojimui, o pavasarį išaugina daug papildomų šakų, gerai krūmija ir bandymų metu rodo tikrai gerus rezultatus – derlingumas siekia net iki 7 t/ha, o sukauptas aliejingumas – apie 50 proc. Net mažiau derlingose žemėse, kur derlingumas neviršija 35 balų, InV1024 veislė derlingumu pirmauja prieš kitas žieminių rapsų veisles ir vidutiniškai duoda apie 4 t/ha grūdų.

Taip pat šiemet „Agrochema“ savo klientams rekomenduoja dar vieną aukšto derliaus potencialo bei aliejingumo žieminių rapsų top veislę – DK EXPEDIENT. Ji pasižymi labai geru žiemkentiškumu, dvigubu atsparumu fomozei ir ankštarų atsidarymui. Mažų plotų bandymuose Lietuvoje 2018 m. šios veislės derlingumas paiekė beveik 6 t/ha.

Taigi, rinktis tikrai yra iš ko, o pasirinkę gerą žieminių rapsų veislę, padarysite net ne pusę, o daugiau darbo, nes įspūdingi jų rezultatai kalba patys už save.

Facebook komentarai