Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Generalinė prokuratūra: sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai

Autorius: ELTA
Vienas sulaikytųjų – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Vienas sulaikytųjų – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Printer Friendly, PDF & Email

Atliekant tyrimą antradienį sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, pranešė Generalinė prokuratūra.

Kaip teigiama pranešime, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. 

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė teigė, kad ši situacija buvo netikėta.

„Šįryt asociacijos prezidento namuose buvo apsilankę pareigūnai. Visa ši situacija mums visiškai netikėta, kaip perkūnas iš giedro dangaus. Informacijos apie pretekstą jokios neturime ir nieko išsamiau pakomentuoti negalime. Tačiau norėčiau patikinti, kad skaidrumas – vienas esminių mūsų asociacijos veiklos standartų. Mes pasiruošę bendradarbiauti su institucijomis ir pateikti visą tyrimui reikalingą informaciją ir duomenis“, – Eltai sakė V. Kiguolienė.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Tomas Zmitrevičius Eltai sakė, kad žinia apie V. Sutkaus sulaikymą buvo netikėta, tačiau plačiau situacijos nekomentavo.

„Žinoma, žinia netikėta, bet mes kol kas jokios informacijos neteikiame ir nekomentuojame, nes 11.30 val. prokuratūroje nusimato konferencija ir tos detalės paaiškės”, – Eltai sakė T. Zmitrevičius. 

Generalinis prokuroras: žala galėjo būti padaryta valstybės biudžetui

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, komentuodamas Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą, sako, kad žala galėjo būti padaryta valstybės biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams.

E. Pašilis antradienį pranešė, kad taip pat sulaikyti dar 4 asmenys.

„Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad LVK prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, pažintimis ir santykiais, atstovaudamas jos narių, taip pat kitų subjektų interesams, galimai už neteisėtą piniginį atlygį darė poveikį priimant svarbius teisės aktus ir sprendimus“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė E. Pašilis.

„Akivaizdu, kad (...) konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms. Kyla pagrįstų klausimų, kad žalą galėjo padaryti visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinės prievolės visiems Lietuvos piliečiams“, – kalbėjo E. Pašilis.

Jis akcentavo, kad „ikiteisminis tyrimas nėra nukreiptas prieš bankus ar sąžiningai veikiantį verslą.“

STT direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, kad įtarimai kyla dėl neteisėtos lobizmo veiklos.

„Iš pirmo žvilgsnio tai nėra nieko neįprasto, korupcinės veikos – kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, bet iš kitos pusės tai susiję su lobistine veikla. (...) Neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta. Iš įtakos darymo priimant vienus ar kitus sprendimus ne tik teisėkūros procese buvo pelnomasi“, – antradienį sakė Ž. Bartkus.

„Šiandienos operacijoje dalyvavo apie 100 STT pareigūnų, nuo ankstyvo ryto atlikta apie 70 kratų, apklausta nemažai asmenų, įtarimai pareikšti iš viso šešiems asmenims“, – kalbėjo jis.

Kaip patikino STT direktorius, kiti keturi įtariamieji taip pat susiję su verslo pasauliu.

„Šiandien neturime tyrime duomenų apie tai, kad būtų neteisėtai priimti teisės aktai. Pagal Lobizmo įstatymą asocijuotos verslo struktūros gali lobizmo veikla užsiimti nesiregistravusios kaip lobistai ir nevykdydamos veiklos deklaravimo, kaip privalo registruoti Lietuvos lobistai. Tai viena iš spragų. Šio tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura. Šiuo atveju galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu.

Šiandien tiriame, kad už piniginį atlygį galėjo, pasinaudodamas įtaka, LVK prezidentas daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant kitus sprendimus kitose institucijose“, – kalbėjo Ž. Bartkus.

Vis dėlto jis patikino, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.

„Ponas Zalatorius, būdamas bankų asociacijos prezidentas ir galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą ir darė, gindamas bankų interesus, tačiau kreipdamasis į LVK prezidentą buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą. Tai atsilyginimas už tai, kad LVK prezidentas atstovautų interesams. Jau tie veiksmai šiandien traktuojami kaip nusikalstami veiksmai“, – sakė STT direktorius.

„Tai vienas iš tiriamų keleto epizodų. Kalbama apie praėjusių metų pabaigoje biudžeto įstatymo pakete buvusį su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – pridūrė jis.

Anot STT direktoriaus, aiškinamasi 400 tūkst. eurų pinigų kilmė.

„Per anksti būtų konstatuoti, kad visa ši suma gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama“, – sakė jis.

„Kad būtų daryta neteisėta įtaka politikams, duomenų neturime“, – pridūrė Ž. Bartkus.

Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.

E. Gentvilas: niekada nebuvo užuominų apie galimus atlygius

Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikimuose su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentu Valdu Sutkumi ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovu Mantu Zalatoriumi niekada nebuvo užuominų apie galimus atlygius priimant sprendimus dėl teisės aktų.

Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.

„Galiu garantuoti, kad man, frakcijai ar Ekonomikos komitetui susitinkant su šitais žmonėmis ar verslo struktūrų žmonėmis asmeniškai ar didesnėje grupėje, niekada nebuvo užuominų apie galimus atlygius. Bet negaliu garantuoti, kad nebuvo su kažkuo kitur šnekama. Čia, matyt, teisėsauga gali turėti duomenų”, – antradienį žurnalistams Seime sakė E. Gentvilas.

Jis taip pat akcentavo, kad Seimo nariai bendradarbiauja su įvairiomis verslo struktūromis, nes, priimant įstatymus, reikalinga juos suderinti.

„Mes kaip Seimo nariai bendradarbiaujame su verslo struktūromis, tiek su LBA, tiek su LVK, Pramonininkų konfederacija – tai mūsų privalomasis darbas. Pavyzdžiui, Ekonomikos komitete, kai svarstome įstatymo projektus, yra Seimo Teisės departamento pastabos, verslo asociacijų pastabos”, – sakė E. Gentvilas.

Facebook komentarai