Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Gediminas Stanišauskas: protestų pamokos ir pistonai ūkininkams

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Gediminas Stanišauskas
Gediminas Stanišauskas
Printer Friendly, PDF & Email

Antradienį visoje Lietuvoje surengtas „Traktorių maršas“ baigėsi. Nukabinti plakatai, pasakyta daug kalbų. Nuleistas, kaip mėgstama sakyti valdžios koridoriuose, „garas liaudyje“. Visi laimingi, visi patenkinti. Ūkininkai, kurie suvažiavo su traktoriais į manifestaciją, savivaldybių merai, kurie atėjo pas ūkininkus, o tiksliau pas žiniasklaidą, pasikalbėti ir pasirinkti keletą papildomų politinių bonusų ateičiai. Laiminga ir centrinė valdžia, kuri tyliai, galima sakyti, pasijuokė iš žemdirbių. Bet iš esmės, viskas praėjo labai ramiai, be jokių incidentų, policijos įsikišimo ir panašiai. Kitaip tariant, per šias savaites pastatyta apie 10 000 žaliųjų kryžių, surengtas 5 000 vienetų „Traktorių maršas“. Žemdirbiams pavyko atkreipti į save dėmesį.

Tikriausiai ir jūs, grįžęs iš „Traktorių maršo“, dar kelias valandas sėdėjote „Facebook“ tinkle, sekėte, kaip sekėsi kitų rajonų ūkininkams, mielai dalinotės nuotraukomis ir vaizdo įrašais, komentavote, o vakare, matyt, už tą vienybę išlenkėte dar ir taurelę. Tiesiog viena didelė šventė, vienoje eilinėje dienoje... 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas LRT laidoje „Dienos tema“ pabrėžė, kad ūkininkų protesto akcijos jau davė rezultatų, nes Seimas atmetė praktiškai visas papildomo ūkininkų apmokestinimo iniciatyvas ir korekcijas, kurias siūlė Prezidentūra, „gerovės valstybės“ kūrėja.

„Europoje dabar situacija beveik visur panaši. Visa Europa protestuoja, žemdirbiai Prancūzijos eina į kelius, italai eina... Visi prieš naują finansinį biudžetinį laikotarpį bando apginti savo teises. Pažiūrėkite, Vokietijoje visi keliai yra užimti žemdirbių (...) Jei tu neprotestuosi, tu niekuomet ir negausi. Jei tu sėdėsi kamputyje, apsiverkęs, apsiašarojęs ir sakysi „duokit man nors biški“, tai niekuomet tau niekas ir neduos“, – sakė K. Glaveckas.

Toje pat laidoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad Lietuvos žemdirbių protestai derybininkams davė įrankį į rankas, nes būsimose derybose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo po 2020 metų, Briuselio klerkai jau nebegalės sakyti, kad Lietuvoje ūkininkai gyvena gerai. O juk galėjo sakyti: „Lietuvoje nevyko jokie protestai, vadinasi, jūs gyvenate gerai, o štai Olandijoje, Prancūzijoje, kur vyksta protestai, įrodo, jog ūkininkams blogiau, nei jums“. Taigi, dar vienas pliusas mūsų šalies žemdirbiams.

Mano asmenine nuomone, ūkininkai išties pajuto kelis svarbius dalykus, kurie reikšmingai gali daryti įtaką jų ūkių ateičiai, taip pat jų šeimų ateičiai, ir jų vaikų ateičiai.

Vienybė. „Žaliųjų kryžių“ akcija ir „Traktorių maršas“ išties suvienijo žemdirbius. Šią vienybės jauseną puikiai iliustruoja Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Genovaitės Staliūnienės žodžiai, kuomet ji pamatė naujai atvažiuojančių maždaug 15 traktorių koloną, vėliau prisijungusią prie jau surikiuotų šalia magistralės „Kaunas-Klaipėda“ kitų, maždaug 70, traktorių. Tuomet jos paklausiau, kaip, Genovaite, jaučiatės, kai matote tiek traktorių. „Net šiurpas eina per rankas, matant šią vienybę“, – tepasakė ji. Tuo metu ji beveik apsiverkė iš džiaugsmo ir nė kiek neperdedu.

Tūkstančiai ūkininkų susivienijo vienai dienai. Tačiau – tik vienai. Iki šiol tik 5 proc. žemdirbių yra asociacijų nariai, tai yra, iki šiol jie nematė reikalo būti organizacijose, kurios, girdi, nieko nedirba. O iš tikrųjų, daugelis jų lapkričio 26-ąją, surengė tai, kas būtina teisinėje valstybėje. Protestas buvo organizuotas. Pavieniams žemdirbiams to nebūtų pavykę. Net ir įvykiai Šalčininkų rajone, kuomet šio rajono žemdirbių asociacijos taryba nepritarė protestui, jos pirmininkas Kamal Zulfijev padarė viską, kad ūkininkai vyktų bent jau į Varėną ir Vilnių. Tad norint, kad organizacija netaptų politiniu dariniu, jos veikloje turi dalyvauti absoliučiai visi ūkininkai. Tik tada galima reikalauti atsakomybės iš asociacijos. Akivaizdu, kad net ir Vilnijos krašto žemdirbiai petys į petį buvo su likusiais Lietuvos ūkininkais.

Atskalūnai. Be galo įdomu tai, kad tiek „Žaliųjų kryžių“ akciją, tiek „Traktorių maršą“ Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) visiškai ignoravo. Visiškai! Jei apsilankytumėte ŽŪR interneto svetainėje ar net šios organizacijos paskyroje „Facebook“, ten nerastumėte nė užuominos apie pastarųjų savaičių protestus. Tarsi jų nė nebūtų buvę, tarsi akių nebadytų žali kryžiai, o ausų neužgultų traktorių riaumojimas. Užtat ŽŪR siūlo gruodžio 12 d. jums nuvykti į Briuselį ir ten protestuoti „drauge su Lenkijos Žemės ūkio rūmais Europos Vadovų Tarybos metu, kai bus svarstomi esminiai ES biudžeto klausimai“.

Bet juk 2018 m. spalį ŽŪR savo nariams irgi siūlė vykti į protestą Briuselyje. Tada už kelionės su draudimu, 2 nakvynėmis Lenkijoje ir 2 nakvynėmis Briuselyje, kaina siekė 340 Eur. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tąsyk protestas nebuvo visiškai susijęs su aktualijomis. Dabar gi prašoma tik paremti išvyką, nes pinigai reikalingi „kelionės į Briuselį ir atgal organizavimui, protesto akcijos viešinimui ES žiniasklaidoje“... Ką šioje vietoje pasakyti? Kvailį ir bažnyčioje muša.

Bet dar įdomiau tai, kad kartu su ūkininkais ir Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuotais protestais, kiek netikėtai šiomis dienomis solidarizavosi vieni iš ŽŪR ramsčių – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS). Tai rodo, kad ŽŪR skilimas toli gražu nėra galutinis ir nuo rūmų, tikėtina, atsižvelgiant į pastarųjų savaičių įvykius, gali atsiskirti būtent LJŪJS. Apie tai svarsto ir kitos organizacijos.

Iniciatyvos. Trečias be galo svarbus protestų aspektas, žemdirbiai jau patys kyla į kovą, nepaisant asociacijų vadovų raminimo. Atvirai kalbėta ir dabar, kad „Traktorių maršo“ taiki akcija nieko nebeduos. Esą reikia išsyk blokuoti kelius, nes priešingu atveju tas nuolatinis žemdirbio duonos žeminimas nesibaigs. „Pašalpiniai“ esą tegul kalba apie „pašalpinius“, o ne žemdirbius. Kitaip tariant, jau kalbama ne apie kažkokį susitaikymą su visuomene, nors, pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Aušrys Macijauskas, kalbėjo būtent apie žemdirbių norą parodyti visuomenei, kaip ūkininkai sunkiai gyvena, girdi, norisi supratimo. Toli gražu. Dalis radikalesnių ūkininkų jau sako – „gana mus žeminti“. Jei ir toliau tai tęsis, pamatysite, kaip tie „ES išmokų prašytojai“ gali jums apsunkinti gyvenimą. Ir žemdirbiai pavyzdžiais rodo į Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos ūkininkus. Šiandien prie Barndenburgo vartų stovi 8 600 vnt. traktorių ir apie 40 000 ūkininkų, kurie sako: „Nėra fermerių. Nėra maisto. Nėra ateities“.

Pamokos. Tiek „Žaliųjų kryžių“ akcija, tiek „Traktorių maršas“ iš tikrųjų ūkininkams ne tik padėjo, galima sakyti, sustabdyti mokesčių kėlimą jiems, bet ir padėjo sukaupti neįkainojamos patirties ateities protestams. Faktiškai kiekvieno rajono  ūkininkų asociacija sužinojo, kaip geriau organizuoti protestą, kur gali kilti kliūtys, o kur galima efektyviau išnaudoti apibrėžtą skaičių žmonių ir technikos. Kita pamoka atskriejo iš Šalčininkų ir Šiaulių miesto, kur buvo atsisakyta išduoti leidimus protestams. Tačiau, kaip teigia teisinių paslaugų bendrovės „Impresso LT“ teisininkas Virginijus Liberis, žemdirbiai dėl Susirinkimų įstatymo neišmanymo pamanė, kad jiems reikalingas kažkoks leidimas protestuoti. Iš tiesų, tokio leidimo nė nereikia.

„Kad ūkininkų akcijai (ar kokiam kitam viešam renginiui ) reikalingas valdžios įstaigos leidimas išties yra visuotinai paplitęs manymas. Štai ir Šiaulių rajono ūkininkai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės direktorių prašydami „leisti“... Bandau spėti, kad tai yra vienas iš sovietinės Lietuvos palikimų – žmonės vis dar mano, kad savo konstitucinėmis laisvėmis galime naudotis tik valdžios sudozuotomis normomis“, – stebisi V. Liberis.

Pasak jo, realybė yra kitokia. „Pagal Susirinkimų įstatymą, akcijos organizatorius turi pareigą vietos savivaldybės administracijai pranešti apie planuojamą renginį, o savivaldybės administracijos direktoriui tokiomis aplinkybėmis atsiranda pareiga tą renginį suderinti.

„Įstatymas administracijos direktoriui nesuteikia teisės neleisti ar uždrausti (...) Tad ir A. Bartulis (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius), neleisdamas vykdyti ūkininkų akcijos, veikė ultra vires – viršydamas kompetenciją ir taip pats sau persišovė kojas“, – neabejoja V. Liberis.

Kitaip tariant, vakar vykusi akcija visuomenėje jau eina užmarštin, o A. Bartuliui lieka byla teisme – Šiaulių rajono ūkininkai sieks, kad teismas A. Bartulio „neleidimą“ pripažintų neteisėtu ir įpareigotų suderinti planuotos akcijos laiką ir vietą. Nes nuo savo planuojamo „Traktorių maršo“ Šiaulių rajono ūkininkai anaiptol nėra atsisakę.

Taigi, pastarųjų savaičių įvykiai žemdirbiams jau atvėrė ir akis, ir širdis.

Facebook komentarai

Belkar