Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Gamta norams nepavaldi, daržovių augintojai siekia lengviau gauti leidimus laistymui

Autorius: Daiva BARTAŠEVIČIŪTĖ
Jei nori dirbti pelningai, užauginti garantuotą derlių ir įvykdyti savo įsipareigojimus klientams, daržovių auginti be laistymo negali – vienareikšmiškai, įsitikinusi Zofija Cironkienė.
Jei nori dirbti pelningai, užauginti garantuotą derlių ir įvykdyti savo įsipareigojimus klientams, daržovių auginti be laistymo negali – vienareikšmiškai, įsitikinusi Zofija Cironkienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Daržovių augintojai, norėdami užauginti gerą derlių, gali vis mažiau pasikliauti gamtos malone, reikia investuoti į palankių auginimo sąlygų sukūrimą.  

„Jei nori dirbti pelningai, užauginti garantuotą derlių ir įvykdyti savo įsipareigojimus klientams, daržovių auginti be laistymo negali – vienareikšmiškai“, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. 

Anot jos, iki 70 proc.  stambiųjų daržovių augintojų turi įdiegę lietinimo sistemas. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nė vienas jų neturi 100 proc. laistomų laukų. „Vietos plėtrai dar tikrai daug. Be to, turimas sistemas reikia keisti į ekonomiškesnes, išmanesnes“, – pabrėžė Z. Cironkienė.

Dėl laistymo sistemos nuėjo kryžiaus kelius  

Penktus metus Vilniaus rajone, Kenos kaime, ūkininkaujančių Eglė ir Ježi Gvozdovič ūkis apie 150 hektarų. Vos pradėjusi ūkininkauti jauna šeima augino įvairias daržoves, tačiau šiais metais žada koncentruotis į svogūnus ir bulves.

„Nusprendę ūkininkauti iš karto įsirengėme laistymo sistemas, nes kai tokios vasaros, tikėtis užauginti gerą derlių be jų beprasmiška. Didelio srauto laistymo sistema, vadinamomis patrankomis, laistome apie 15 hektarų bulvių, o 40 arų braškių laistymui naudojame lašelinę laistymo sistemą“, – pasakojo E. Gvozdovič.

Anot jos, vandens stygiumi nesiskundžia, nes jų dirbami laukai plyti palei Kenos upę. Tačiau moteris pripažįsta, kad norint gauti leidimą laistymui, reikėjo nueiti tikrus kryžiaus kelius. „Esu juristė, tačiau pati nesugebėjau pereiti visų biurokratinių brūzgynų, teko samdyti specialistus“, – sakė E. Gvozdovič.

Klaipėdos rajone ūkininkaujantis Petras Vasliauskas 500 hektarų plote augina bulves, kurias laisto mobiliomis laistymo sistemomis – švirkštais. „Laistome tiek, kiek suspėjame“, – sako ūkininkas.

P. Vasiliauskas džiaugiasi, kad beveik visi laukai yra polderyje, tad kovoti su drėgmės trūkumu lengviau. 

Didelę bulvių auginimo patirtį turintis vyras sako, kad žemės ūkio reikmėms gauti leidimą laistymui iš gamtinio vandens telkinio misija beveik neįmanoma, nes reikalavimai kaip ir pramonės įmonėms.

„Reikėtų galvoti, kaip ūkininkams palengvinti naudojimosi vandens telkiniais sąlygas, parengti valstybinę laistymo programą ir numatyti lėšas.  Dabar kas turės laistymo galimybę, galės kvėpuoti, kitiems ūkininkavimas bus nuostolingas“, – kalbėjo P. Vasiliauskas.

Morkas, burokėlius ir svogūnus 30 hektarų plote Pasvalio rajone auginantis Darius Morkūnas, daržovių laistymui naudojantis patrankas, taip pat pritaria, kad neturint laistymo sistemos, reikia didžiulės sėkmės, kad pavyktų užauginti derlių. Priešingu atveju, derlius balansuos ant savikainos padengimo ribos.

Drėkinimo būdai

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad drėkinamų žemės ūkio augalų derlius Lietuvoje padidėja 20-60 procentų. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Hidrotechninės statybos katedros lektorės Gitanos Vyčienės, vienas efektyviausių drėkinimo būdų – lietinimas.

„Panaudojus lietinimo sistemą, vanduo tiekiamas smulkiais lašeliais, trumačiurkšliais, vidutinio nuotolio ir  ilgačiurkšliais aparatais. Tai leidžia vienodai sudrėkinti reikiamą žemės plotą. Be to, taip galima drėkinti net esant labai mažai drėkinimo normai 50 ar 100 kubinių metrų į hektarą. Pati technika nėra brangi, todėl vertinant jos efektyvumą bei kainą yra patraukli ir plačiai naudojama. Minusas – esant vėjui, vandens srovė gali būti nunešama nuo norimos sudrėkinti vietos“, – aiškino G. Vyčienė.

G. Vyčienė pasakojo, kad jau pereinama prie tiksliosios, valdomos nuotoliniu būdu žemdirbystės, kai prie kiekvieno purkštuvo sumontuojami specialūs valdikliai, galintys įvertinti vietovės nuolydį, dirvožemį, drėgmės augalui poreikį ir išpurkšti augalui reikalingą kiekį vandens.

Išmanioji sistema patogi, bet jos kaina gana didelė. Tačiau užsienio ūkininkų patirtis rodo, jog ir derlius (priklausomai nuo kultūros) 50 proc. ar daugiau išauga.  

Dar vienas drėkinimo būdas – lašelinis. Jo pagrindinis privalumas – lėtas vandens patekimas į augalų šaknų sistemos zoną visą vegetacijos laikotarpį. Tai taupus būdas, nes augalui duodama tiek vandens, kiek jam ir kada reikia. Be to, kartu su vandeniu galima tiekti ir trąšas, ir pesticidus, nesudėtinga ją sumontuoti.

Lašelinio drėkinimo sistemą galima naudoti nedideliuose ūkiuose: tiek šiltnamiuose, tiek atviruose laukuose. Minusas – jos nėra ilgaamžės, tačiau daug įtakos turi tai, ar ūkininkas pasistato valymo filtrus, ar vanduo tiekiamas tiesiai iš rezervuarų, ar tiekiamas požeminis vanduo iš gręžinio.

„Kokią ūkininkas galėtų rinktis laistymo sistemą, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga. Tai priklausytų ir nuo sklypo ploto, ir nuo grunto, ir kiek pasiryžęs investuoti. Lašelinis laistymas būtų brangesnis, tačiau efektas ir sunaudojamo vandens kiekis visa tai atperka.    Norėdamas gauti maksimalią naudą, ūkininkas turėtų žinoti augalų fiziologiją, augalo vystymosi fazes, žinoti, kokiame gylyje pagrindinės šaknys, biologinius augalų koeficientus“, – patarė G. Vyčienė.

Leidimus gauti sunku

Pagal galiojančius įstatymus, tvenkinių kasimui iki 10 arų dydžio nuosavoje žemėje, išskyrus kai kurias išimtis, leidimo nereikia. Tačiau tokios nedidelės kūdros stambiems ūkiams menka paguoda, jos net smulkiesiems sausringomis vasaromis sunkiai gelbsti.  

Ūkininkai, planuodami laistyti daržoves bei kitokius augalus iš upių, kurių vidutinis debitas mažesnis kaip pusė kubinio metro per sekundę ar iš mažesnių kaip 5 hektarų ploto nepratekamo vandens telkinių ir išgauti 10 kubinių metrų ar didesnį vandens kiekį  kubinių metrų vandens per parą, privalo gauti leidimą. 

Iš didesnių telkinių vandens paėmimo normos, nuo kurių reikia gauti leidimus, yra gerokai didesnės  – nuo 100 iki 5000 kubinių metrų per parą ar 10 tūkst. kubinių metrų per metus, priklausomai nuo to, ar telkinys yra pratekamas.

Z. Cironkienės nuomone, leidimų gavimo sistema labai sudėtinga, ne visos savivaldybės yra geranoriškos, kai kurios net nesiteikia augintojams pateikti vandens telkinio naudojimo taisyklių, būtinų užpildyti prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai.

„Tikriausiai tokių taisyklių išvis nėra, arba jos slepiamos, nes juokingomis sąlygomis, pavyzdžiui, už 7 eurus per metus su minimaliais įsipareigojimais tvenkinys yra išnuomotas mėgėjiškai žūklei. Dar sudėtingesni reikalai būna, kai savivaldybės tvenkinius yra išnuomojusios 99 metams norvegų hidroenergijos įmonei“, – tvirtino LDAA direktorė.

Sieks palengvinti padėtį

„LDAA iniciavo, kad Aplinkos ministerijoje būtų sukurta darbo grupė dėl paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos supaprastinimo. Siekiame, kad leidimų išdavimo tvarka būtų supaprastinta, aiški ir augintojams nereikėtų lakstyti iš vienos institucijos į kitą, lyg išmaldos prašant, kad pakaktų nurodyti, kokių laistymo pajėgumų reikia, kokia laistymo įranga numatoma laistyti, ir viskas tuo pasibaigtų. Beliktų laukti leidimo su sąlygomis, kurias tu privalai įvykdyti, norėdamas laistyti pasėlius. Tokia sistema veikia JAV, ten leidimą ūkininkas gauna per savaitę“, – pasakojo Z. Cironkienė.

Anot Z. Cironkienės, pagrindinės priežastys, kodėl neišduodami leidimai – vandens debitas mažesnis už leistiną normą, telkiniai, išnuomoti hidroenergijai gaminti ar kitoms reikmėms, taip pat atskirais atvejais, savivaldybių nenoras atsižvelgti į augintojų poreikius, kad nebūtų sugadintos pakrantės, skirtos rekreacijai ir mėgėjiškai  žvejybai.

LDAA direktorės įsitikinimu, visos šios priežastys yra suprantamos, bet kompromisų, nedarant žalos gamtai, būtina siekti.  Rengiant naujas taisykles, jau ryškėja esminės nuostatos, kurios sudarytų geresnes daržovių laistymo sąlygas.

„Viena jų – paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti prašyme nebeliktų prievolės teikti duomenis, kuriais ūkininkai nedisponuoja (Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, išduodami leidimą ir įvertindami ūkininkų prašymus, turėtų tuos duomenis patys susirasti ir teikdami motyvuotą atsakymą ūkininkui juos nurodyti sprendime). 

Antroji – Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija turi parengti naujas vandens tvenkinių naudojimo taisykles, su numatytomis galimybėmis visiems pareiškėjams tapti tam tikro vandens tvenkinio naudotojais, įskaitant ir laistymo reikmėms.

Trečioji – numatyti galimybę kritiniu daržovių vegetacijai laikotarpiu rasti kompromisą ir nedarant žalos gamtai sumažinti gamtosauginį vandens debitą išskirtinais atvejais sausrų metu tose vietose, kur yra daržininkystės ūkiai“, – apie rengiamas vandens tvarkos taisykles kalbėjo Z. Cironkienė.

Facebook komentarai