Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Gali daugiau uždirbti ūkininkai ir daugiau naudos gauti valstybė

Autorius: Žemės ūkio rūmai
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuva turi ūkininkų, kurių gerąja patirtimi galime džiaugtis. Belieka, kad jų patirtimi susidomėtų valdžia ir ūkininkų pastangomis stiprintų valstybę. Tokias viltis išsakė mūsų pašnekovas – vienas geriausių ūkininkų Alytaus rajone Gintaras Kavaliauskas. 

Šalia Dusios, Metelio ir Obelijos ežerų, Parėčėnų kaime (Miroslavo seniūnija, Alytaus r.) ūkininkaujantį Gintarą Kavaliauską mūsų telefono skambutis užklupo traktoriuje, laukuose. Kiek tų laukų? Apie 200 ha, iš kurių javams skiria apie 150 ha. Ir kol kas ūkininkas neketina ūkio plėsti. Tačiau prieš savaitę ūkininko nuotaiką praskaidrino dukra Gintarė. Vilniaus universitete studijuojanti mergina, anksčiau kritiškai arba neutraliai vertinusi tėvų ūkininkavimą, regis nuomonę pradėjo keisti. Taigi yra vilčių, kad vieno geriausių Alytaus rajono ūkininko ūkį bus kam paveldėti ir jis turės ateitį.

Gintaras ūkininkauja nuo 1991 – ųjų, taigi daug ką išbandė, sukaupė žemės ūkyje labai svarbios patirties.

„Gaminate biokurą – granules iš šiaudų. Kaip kilo mintis, kas paskatino tuo užsiimti?“

„Dirbi, galvoji, taip ir kyla minčių. Apie tokią galimybę skaičiau laikraščiuose, kalbėjausi su kitais ūkininkais, kažkur kažką mačiau, girdėjau, pavyzdžiui, Varėnos r. ŽŪB „Tėviškė“ tuo užsiėmė, štai taip ir susiformavo idėja“, – sako Gintaras.

Be to, veiklus ūkininkas ir pats ieškojo papildomo užsiėmimo.

„Augalininkystė yra daugiau sezoninis verslas, javus nupjovei, gauni pajamas ir ruošiesi kitam sezonui. O norisi kažkuo užsiimti ir vėlyvą rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį. Iš patirties pastebėjau, kad visų šiaudų negaliu panaudoti. Kai kurie specialistai pataria šiaudus naudoti dirvos struktūrai gerinti, tačiau įsitikinau, kad užtenka juos naudoti kas kelis metus“, – pasakoja G.Kavaliauskas.

Ūkininkas pasinaudojo ES ir valstybės parama, įsigijo būtiną įrangą granulėms gaminti. Kas ūkininko pagamintas šiaudų granules perka?  Čia yra skaudžiausia verslo dalis. Yra problemų. Ir apmaudžių. Prieš kelis metus šiaudų granules ūkininkas parduodavo lenkams. Tačiau atsivėrė rinka iš Ukrainos, todėl granulės tiek atpigo, kad konkuruoti tapo nebeįmanoma. G.Kavaliauskas jau norėjo šį verslą stabdyti, tačiau surado naujus pirkėjus. Dabar dzūko pagamintas šiaudų granules nuperka šveicarai, tiesa, per tarpininkus. Įdomu, kad šveicarai šias granules naudoja ne kaip biokurą, bet kraikui arklius bei galvijus auginančiuose ūkiuose.

O finansinė dalis?

„Vien tuo užsiimdamas, žinoma, neišgyvensi, ypač pasikeitus padėčiai rinkose. Tačiau juk tai yra kaip papildomas darbas“, – sako G.Kavaliauskas.

Tačiau galėtų būti kitaip. Galėtų daugiau uždirbti ne tik ūkininkai, bet ir naudos galėtų daugiau gauti valstybė.

„Galėtume šiaudų granulėmis žiemą šildyti miestus ir miestelius. Kai kurie miestai tuo naudojasi, tačiau ne visi. Valdžios vyrai tingi padirbėti, juk reikėtų pasukti galvas, todėl einama lengviausiu keliu – perkamos dujos arba kertami miškai“, – kritikuoja valdininkus ūkininkas.

G. Kavaliausko žiniomis, šiaudų granules Lietuvoje gamino daug ūkininkų, tačiau būtent dėl realizavimo problemų šią veiklą nutraukė.

„Reikia, kad šia problema susidomėtų Vyriausybė. Jeigu paliksime tik rinkai, tai labai tikėtina, kad pasitrauks ir dar gaminantys biokurą. Juk kartais girdime tiek valdininkus, tiek politikus sakant, kad žemės ūkiui turi būti skiriami prioritetai. Tai padarykite taip, kad išnaudotume rezervus. Juk štai puiki galimybė valstybei mažiau importuoti žaliavų, o patiems turimas žaliavas panaudoti ir  iš augalininkystės gauti didesnę pridedamąją vertę“, – ragina ūkininkas G. Kavaliauskas.

Facebook komentarai