Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Galbuogių ūkyje – violetinis ir kmynais kvepiantis medus

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Viename koriuke – skirtingo medaus akelės.
Viename koriuke – skirtingo medaus akelės.
Printer Friendly, PDF & Email

Šedbaruose (Kelmės r.) gyvenantys Dalia ir Antanas Galbuogiai dirba bibliotekininkais, tačiau didžiausias sutuoktinių pomėgis – bitininkavimas. Antanas Galbuogis – profesionalus bitininkas, o jo žmona Dalia biteles pamilo nuo pirmosios jų bendro gyvenimo dienos. Dabar  šedbariškiai laiko daugiau kaip 20 bičių šeimų. Bitininkus nepaliauja žavėti tvarka bičių šeimynose, bitelių darbštumas, susiklausymas, darna. „Kad tarp žmonių tokia darna, kaip tarp bitelių, būtų...“, – sakė Dalia Galbuogienė.

 Neseniai Galbuogius nustebino neįprastai, kmynais kvepiantis medus. Kito ėmimo medus pasirodė esantis violetinės spalvos. „Mūsų bitės laikomos pamiškėje, tikriausiai medaus iš kokių ryškiaspalvių usnių žiedų prinešė“, – beveik įsitikinę bitininkai.

Pirmasis bitininkas giminėje 

Nei Dalios, nei Antano Galbuogių šeimose, artimoje giminėje bitininkų nėra buvę.

„Mano vyras Antanas – pirmasis giminės bitininkas, jo specialybė tokia. Kai sukūrėme šeimą, atsikėlėme gyventi į Šedbarus netoli Tytuvėnų, vyras buvo paskirtas dirbti bityne. Tuomet ir aš su bitelėmis pradėjau pažindintis“, – pasakojo Dalia Galbuogienė.

Baimės bitėms moteris teigė nė sykio nejautusi. Atvirkščiai – prie bičių ją traukte traukė. Kaip pati sako – širdis. Iš karto ėmė tinklelį, kaltą į rankas ir padėjo vyrui visuose bityno darbuose. Kai pavargdavo, pailsėti ant avilio parimdavo. Ir dabar taip daro: pasiremia, žiūri į biteles, klausosi jų vienodo, raminančio dūzgimo.

„Sykį, tiesa, biteles su vyru supykdėme nejuokais. Per vieną medaus ėmimą teko lėkti iš bityno, nes bitės gėlė be perstojo. Nepadėjo nei laistymas vandeniu, nei dūmai. Net nežinau, kas joms nepatiko“, – svarstė.

Bitininkavimas – fiziškai sunkus ir atsakingas darbas

Atkūrus Nepriklausomybę, kolūkio bitininkas bityną įsigijo ir su žmona savarankiškai pradėjo rūpintis 20 bičių šeimomis.

Nors draugauti su bitėmis Daliai Galbuogienei patinka ir tinka, pats bitininkavimas yra fiziškai sunkus darbas.

Nelengva kilnoti, nešioti dėžes, daug dalykų tenka atlikti rankomis. Kadangi didžiausi darbai bityne vyksta vasaromis, bitininkus vargina ir karščiai. Tenka darbuotis veidą paslėpus po specialiu tinkleliu, vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes. Galbuogiai, tiesa, niekuomet nesimauna guminių, odai kvėpuoti neleidžiančių pirštinių.

„Teko matyti bitininkų, apsirengusių slidininkų apranga. Baisu. Kaip kosmonautai. Mes taip negalėtume dirbti“, – įsitikinusi bitininkė.

Per ilgus bitininkavimo metus būta skaudžių nutikimų. Sykį išmirė beveik visos jų ir aplinkinių bitininkų bičių šeimos. Dalia Galbuogienė sakė, jog jie su vyru iki šiolei nežinantys tikslių nelaimės priežasčių.

Medingi pernykščiai metai nustebino medaus įvairove

Šedbariškiai bitininkai pasakojo, jog pernai bitelės labai daug medaus prinešė. Stipresnės  šeimos prinešė po kelias dešimtis kilogramų. Tačiau labiausiai Galbuogius stebino medaus įvairovė.

„Atakiuoji korelį, žiūri ir savo akimis sunkiai patiki: akutėse skirtingų spalvų medus, iš skirtingų augalų suneštas. Labai gražiai atrodo“, – džiaugėsi Dalia Galbuogienė.

 Galbuogių aviliai nėra vežiojami, stovi vienoje vietoje, pamiškėje. Bitėms nėra sudėtinga po kelis kilometrus nuskristi. Todėl ir prineša bitelės kmynais kvepiančio ar violetinio medaus, greičiausiai iš usnių žiedų nektarą surinkusios.

Medų kabina šaukštais

Dalia Galbuogienė sakė, jog jai ne tik labai prie širdies bitininkavimas, tačiau ne mažiau bitininkė mėgsta valgyti medų.

„Vyras iš manęs net pasijuokia, sako, jog medų kabinu šaukštais. Beveik teisybė. Medus man labai skanu. Medumi saldinu arbatą, kavą, tepu medų ant duonos, batono, sūrio, agurkų. Šviežio, skysto medaus negaliu atsivalgyti, rodos, jog dar vis negana. Mūsų namuose cukraus nelabai rasi“, – pasakojo bitininkė.   

Dalia ir Antanas Galbuogiai užaugino dukrą ir sūnų, tačiau jie nebitininkauja. „Sūnus yra alergiškas bičių įgėlimams, dukra bičių bijo, tiesa, medų, kaip ir aš, mėgsta. Bitininkavimu labiau domisi žentas“, – sakė D. Galbuogienė.

Facebook komentarai

T Hegvita agro