Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Gaivinama didžiausia Suvalkijoje Amalvos pelkė

Autorius: Rasa SMILGYTĖ
Amalvos pelkė.
Amalvos pelkė.
Printer Friendly, PDF & Email

Kelis dešimtmečius naikintas pelkes kaip svarbią ekosistemos dalį vėl nutarta atkurti ir saugoti. Tam skiriamos europinės lėšos, kurios dar 2009 m. padėjo įgyvendinti Amalvos ir Žuvinto pelkių atkūrimo darbus. Šiuo metu darbai vyksta Amalvos pelkės pietinėje dalyje, kairiajame Dovinės upės krante, netoli Varnupių piliakalnio. Čia rugpjūčio mėnesį pradėti sumedėjusios augalijos – daugiausia pelkę sausinančių beržynų, karklynų – kirtimai, vėliau bus užtveriami melioracijos grioviai.

Prieš kelis dešimtmečius šią vietovę bandyta sukultūrinti, paversti dirbamais laukais. Tačiau to taip ir nepavyko padaryti. Šiuo metu pelkei vėl atsirado galimybė atsigauti. Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su VĮ Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioniniu padaliniu ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija pradėjo įgyvendinti Amalvos pelkės atkūrimą pietinėje dalyje.

Amalvos pelkė praėjusio šimtmečio viduryje buvo didžiausia Suvalkijoje (3414 ha), pasižymėjo didele pelkinių buveinių ir rūšių įvairove. Šios vietovės melioracija padarė daugiau žalos nei naudos. Dėl pelkės nusausinimo šioje teritorijoje ėmė dominuoti degradavusios aukštapelkės buveinės, kurios, sudarius tinkamas hidrologines sąlygas, galėtų atsikurti į aktyvias aukštapelkes, pelkinius miškus. Amalvos pelkėje, įeinančioje į Žuvinto biosferos rezervatą, yra saugomos keturios Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys: tetervinas, švygžda, griežlė ir mėlyngurklė bei „Natura 2000“ buveinių tipai – aktyvios aukštapelkės, pelkiniai miškai, degradavusios aukštapelkės.

Per keletą pastarųjų metų Amalvos pelkė pamažu atgauna tikrąjį savo vaizdą. Pagal 2017 m. patvirtintą gamtotvarkos planą centrinėje pelkės dalyje buvo pašalinta ją sekinusi augmenija, patvenkti pelkę drenuojantys melioracijos kanalai, gruntinio vandens lygis čia kai kur pakilo daugiau nei metrą.

Lietuvos gamtos fondo iniciatyva hidrologinio režimo atkūrimo Amalvos pelkėje kairiajame Dovinės krante techninį projektą parengė UAB „Inžinerinis projektavimas“. Jį įgyvendinant bus užtvenkti 9 pietinę Amalvos pelkės dalį sausinantys grioviai, jie bus užblokuoti įrengiant 24 užtvaras ir 8 pylimus. Įgyvendinus šį projektą degradavusios aukštapelkės buveinėje gruntinio vandens lygis bus palaikomas 30 cm nuo dirvos paviršiaus, taip susidarys palankios sąlygos pelkinių buveinių ir jų ekologinių funkcijų atsikūrimui. Prieš patvenkiant, šiame plote numatyta iškirsti pelkės retmiškį, kirtimai turėtų būti baigti iki 2020 metų.

Bendras atkuriamo hidrologinio režimo plotas pelkėje siekia 215 ha.

Facebook komentarai

T Hegvita agro