Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Fermų atstovai: gyvūnų gerovės aktyvistai profesionaliai atakuoja žmonių emocijas (papildyta)

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, spalio 1 d.) Gyvulininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad apie gyvūnų gerovę fermose turi kalbėti specialistai ir ūkininkai, o ne samdyti aktyvistai. Šiuo metu Europoje renkami parašai peticijai, kuria siekiama iki 2025 m. išlaisvinti gyvūnus iš narvų. Jei bus surinkta milijonas parašų bent 7 ES valstybėse teks priimti greižtesnius gyvulininkystei reikalavimus, o tai brangins produkciją. Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Algirdas Tėvelis portalui "Agroeta" teigė, kad dar 2012 m. visi paukštynai ES reikalavimu įrengė erdvius narvus, kur yra paukščių tupėjimo vietos, nagų galandimo įrenginiai, smėlio vonelės, laisvas priėjimas prie lesyklų ir vandens. „Į tai investuota daug lėšų, tyrimai parodė, kad tokios sąlygos nepažeidžia paukščių gerovės, o jų kiaušiniai yra švaresni ir kokybiškesni nei auginant vištas kitais būdais“, - tvirtino V.Tėvelis. Pasak jo, dar didesnis sąlygų gerinimas neišvengiamai brangintų produkciją. „Vakarų Europoje buvo atliktas tyrimas, kuriame žmonės paklausti pritarė didesnei vištų gerovei, bet tik 7 proc. sutiktų už tai mokėti brangiau už kiaušinius. Lietuvoje narvuose laikoma apie 55 proc. vištų, jų kiaušinių kaina pigesni nei laikomų kitais būdais", – aiškino V.Tėvelis. Komentuodamas organizacijos „Tušti narvai“ platinamus vaizdus apie neva klaikias paukščių sąlygas V.Tėvelis patiekė palyginimą: „Gal kur ir atsiranda apsileidėlių, bet tai tas pats, kas nufilmuoti Vilniuje benamį ir kur nors Baltarusijoje skelbti, kad taip gyvena visi vilniečiai.“ Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša įsitikinęs, kad organizacijos veikėjai bet kuriomis priemonėmis ieško būdų paveikti žmonių emocijas ir tam pasitelkia net ir nešvarius būdus. „Blogai, kai eksperto vaidmens imasi žmonės nė nebuvę fermose, bet jie atakuoja emocijas ir tai žmones veikia daug labiau. Tačiau mes bandome paaiškinti, kad gyvūnų gerovė ir etika yra skirtingi dalykai. Aktyvistai tai suplaka į vieną. Apie etiką, gyvūnų auginimą mitybai yra sudėtinga diskutuoti, o kalbant apie gyvūnų gerovę galime remtis faktais. O jie rodo, kad žvėrelių, paukščių ir gyvulių fermose nėra taip, kaip bando aiškinti aktyvistai. Jų filmuoti vaizdai stipriai veikia emocijas, bet turiu daug duomenų, kad tai daroma dirbtinai“, – tvirtino Č.Tallat-Klepša. Kailinių žvėrelių ūkiai Lietuvoje sukuria 1500 tiesioginių darbo vietų. „Žmonės, kurie pasirašys peticiją, turi pagalvoti, ar jie pasirengę mėsinės mitybos brangimui. Kaip rodo JAV atlikti tyrimai, jei žmonės atsisakytų gyvulinės kilmės maisto, pasaulio tarša sumažėtų tik 2 proc., kas yra paklaidos ribose, o tai reiškia, kad tai planetos ekologijos niekaip nepaveiktų, tuo tarpu ekonomiškai būtų patiriama daug nuostolių“, – kalbėjo Č.Tallat-Klepša. Jo nuomone, šiuo metu vykdoma piliečių iniciatyva „CAGE FREE EU“ rodo, kad akcija yra gerai finansuojama ir jai pasirengta labai profesionaliai. Pirmadienį apie tai buvo diskutuota spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos žvėrelių augintojų ir Paukštininkystės asociacijų, Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai. „Gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymasis yra privalomas įgyvendinant visas ŽŪM koordinuojamas paramos priemones. ŽŪM neremia nė vieno investicinio projekto, kurį įgyvendinus nebūtų užtikrinama gyvūnų gerovė, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neišduoda leidimų vykdyti veiklą“, – aiškino viceministrė Ausma Miškinienė. Jos teigimu, šiandien nekalbėtume apie gyvūnų gerovę, jeigu dėl jos nekiltų jokių klausimų. Per metus VMVT gauna apie 1,3 tūkst. pranešimų dėl galimo gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų. Apie trečdalis jų pasitvirtina. Tačiau, kaip pabrėžė A. Miškinienė, būtina nepamiršti ne tik gyvūnų teisių, bet ir visos visuomenės, gamintojų ir vartotojų interesų. „Gyvūnų augintojų veikla svarbi kaimo plėtrai, darbo vietų kūrimui, eksportui, produkcijos pasiūlai, galų gale – kokybiško maisto tiekimui. Taigi turime ieškoti subalansuotų sprendimų“, – sakė viceministrė. ŽŪM nuolat stebi gyvūnų gerovės sąlygų patikrinimų rezultatus. Kaip rodo VMVT praėjusių metų veiklos ataskaita, Lietuvoje gyvūnų gerovė palaipsniui gerėja. Tačiau, viceministrės teigimu, ŽŪM ir toliau tobulins teisės aktų projektus, kad būtų kuo geriau užtikrintos gyvūnų teisės, o tuo pačiu atsižvelgta ir į vartotojų, ir į gamintojų interesus. VMVT tikrina ne tik gyventojų ar organizacijų pranešimus apie gyvūnų laikymo sąlygas, tačiau ir pati atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus. Šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 1 mln. paukščių (daugiausia vištų), 674 tūkst. galvijų, 590 tūkst. kiaulių, 168 tūkst. avių, apie 130 tūkst. triušių, daugiau kaip 420 tūkst. kailinių žvėrelių. Vidutiniškai per metus vienas lietuvis suvartoja apie 88 kg mėsos – maždaug 50 kg kiaulienos, apie 29 kg paukštienos, apie 5 kg jautienos, taip pat 220 kiaušinių.  
Facebook komentarai

T Hegvita agro