Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Europos ūkininkų laukia nauji iššūkiai

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Printer Friendly, PDF & Email

Šį mėnesį Briuselyje vyko Copa-Cogesa darbo grupių „Javai“, „Aliejinės ir baltyminės kultūros“ bei „Sėklos“ posėdžiai. Copa-Cogeca atstovų delegacijai priklausė ir Lietuvos ūkininkų interesams atstovavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, dalyvavęs Europos Komisijos Pilietinio dialogo grupės „Pasėliai – grūdinės, aliejinės ir baltyminės kultūros. Sėklos“ posėdyje.

Pasak jo, Copa-Cogeca darbo grupės „Aliejinės ir baltyminės kultūros“ pirmininkas pirmiausiai pranešė, kad į posėdį neatvyko Italijos atstovas dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio šalyje, todėl jis apie situaciją šalyje pasakojo telefonu. Šįkart nebebuvo ir Didžiosios Britanijos atstovo, nes pastaroji šalis pasitraukė iš ES sausio 31 d. Tad posėdžiuose buvo rodoma statistika: 27 ES šalys + D. Britanija. Visų šalių atstovai pristatė situaciją savo šalyse, vardijo su kokiomis problemomis susiduria rapsų augintojai.

Problemų – nors vežimu vežk

Z. Aleksandravičiaus teigimu, dalyvaujančių šalių atstovai pabrėžė, kad šiais metais ES žiemos nebuvo. Tęsėsi ilgas ir kiek šaltesnis ruduo. Pvz. Lenkijoje maksimalus šaltis tesiekė -2˚C, tačiau labai gausiai prilijo Skandinavijos šalyse: Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, kur augalai dabar tiesiog stovi vandenyje.

Europoje iki kovo pradžios ES ūkininkai dar nebuvo pradėję jokių žemės darbų, taip pat ir pasėlių tręšimo, kadangi daugumai neįmanoma įvažiuoti į dirvas. Vienintelė išimtis yra Portugalija, kur labai sausa. Jeigu sausra toliau taip tęsis, šalis liks be derliaus.

„Skaičiai rodo, kad šiemečio rapsų derliaus ES poreikiams tikrai nepakaks. Pvz. Prancūzijoje vietoj įprastų 1,4 mln. ha, tepasėta 1,1 mln. ha. Prancūzijos ūkininkai turi nemažai problemų su teismais, mat, ruošdami savo sėklas, jie naudojo mutagenezės technologiją. Prancūzijos teismai nusprendė, kad tai ta pati technologija, kaip GMO. Be to, prancūzai prašo ES leisti finansuoti jiems didžiulių vandens rezervuarų statybas, nes kitaip neįsivaizduoja ūkininkavimo ateities savo šalyje su tokiomis klimato permainomis“, – portalui „Agroeta.lt“ pasakojo Z. Aleksandravičius.

Anot jo, susirinkimo dalyviai buvo informuoti, kad sukurtas naujas beicas rapsams – buteostar, kuris, tikimasi, išspręs didžiulę problemą.

Tačiau, Z. Aleksandravičiaus tikinimu, ES ūkininkų atstovų kalbose atsirado ir nuogąstavimų, kad jeigu ir toliau taip sparčiai didės ES žemės ūkyje įvairių apribojimų, reikalavimų, gąsdinimų, draudimų, tai aiškėja tendencija, kad ūkininkų vaikai nebeperims dabartinių tėvų ūkių. Ūkininkų senėjimas ir taip dabar jau labai aiški ES problema, tačiau esant tokioms sąlygoms, požiūriui į žemdirbį bei jo darbą jaunimo nevilios ir skatinimo programos.

„Dalis ES ūkininkų atstovų pabrėžė, kad jų šalių ūkininkai gyvena labai sunkų finansinį laikotarpį dėl kritusių supirkimo kainų, todėl neturi jokių galimybių investuoti į savo verslą, pastatus, gamybą“, – dėstė Z. Aleksandravičius.

Pasak jo, įdomi situacija su ES bitininkais. Iš viso yra apie 650 000 bitininkų, kurie turi 18 mln. avilių. 2018 m. ES pagaminta apie 280 tūkst. t. medaus, t. y. tik 40 proc. reikmės, kita dalis įvežama iš kitų šalių. Iš Kinijos – 80 tūkst. t, iš Ukrainos – apie 50  tūkst. t, Meksikos ir Argentinos – iki 25 tūkst. t.

Vidutinė ES bitininkų pagaminto medaus savikaina už 1 kg – 3,90 Eur, įvežtinis medus kainuoja nuo 1,30 iki 1,64 Eur/kg. „Nerimą kelia tai, kad iki 80 proc. įvežtinio medaus gaminama iš cukraus sirupo. Tokio medaus savikaina – apie 0,54 Eur/kg., todėl ES ūkininkai skelbia bankrutuojantys. Keistą nuostabą sukėlė šis faktas, nes nuolat girdim, kad ES valdininkai skelbiasi ginantys ES bitininkų verslą“, – pastebėjo Z. Aleksandravičius.

Takoskyra tarp ūkininkų ir valdininkų

Jo teigimu, diskusijose apie grūdų sektorių, baltyminius augalus pastebėtas Europos valdininkų noras, kad ūkininkai kasmet augintų vis daugiau baltyminių augalų. Deja, jų auginimas brangus, derliai maži, o skatinimo priemonės šiuos augalus auginti nėra efektyvios arba jų nepakanka.

Neliko neaptartas klausimas dėl CO2 emisijos. Copa-Cogeca darbo grupių nariai sutarė, kad apie tai turi kalbėti žemės ūkio atstovai iš įvairių tribūnų ir aiškinti miesto žmonėms bei ES vadovybei ir savo šalių valdininkams.

„Patys ūkininkai turime garsiau aiškinti, kaip mes dirbame, kaip gyvename, su kokiomis problemomis susiduriame, kokie yra vykdomų politikų ir priemonių trūkumai ir t.t. Kiekviena iš ES šalių turi savų problemų, todėl kartais skirtingų šalių žemdirbiai skirtingai supranta ir kaimyninėse šalyse esančią situaciją. Štai, Lenkijos atstovo užklausus, kokios šiuo metu yra problemos jų šalies žemės ūkyje, jis atsakė, neva Lenkijos ūkininkai problemų neturi, kai tokios geros kiaulienos kainos. Jos viską esą išsprendžia“, – pastebėjo Z. Aleksandravičius.

Ateitis nusiraminti neleidžia

Į posėdį buvo atvykusi Australijos ambasados atstovė žemės ūkiui Briuselyje. Australijos žemdirbiai eksportuoja produkcijos už 49 mlrd. Australijos dolerių. Gaisrai padarė milžinišką žalą šalies žemės ūkiui. Jam atstatyti reikės mažiausiai 5–7 metų.

Bendruose grupių posėdžiuose paliesti klausimai dėl sėklų ruošimo problemų, naujų galimybių ir iššūkių.

Danijos atstovas pasidžiaugė, kad sukurta nauja rapsų veislė, kuri žydi baltai, todėl kenkėjai nepuola. Kai kurie Skandinavijos šalių atstovai patvirtino, kad jau šiandien jų šalių žemdirbiai sunaudoja net iki 45 proc. herbicidų, palyginus su visais ES šalių ūkininkais.

„Susirinkę ES šalių atstovai buvo supažindinti su ES tyrimais, rodančiais, kad net 56 proc. ES gyventojų tiki žemdirbiais, kurių ES yra apie 10 mln. (vartotojų ES – apie 460 mln.). Pasaulį apėmusi pandemija labai stipriai pakoreguos kiekvieno iš mūsų gyvenimą, verslus, įtakos jų rezultatus. Nėra jokios abejonės, kad pasaulis keisis, todėl labai svarbu žinoti kaip tai atsilieps mums – žemdirbiams, ir kam derėtų ruoštis“, – tvirtino Z. Aleksandravičius.

Anot jo, Copa-Cogeca yra priimta žemdirbių bendra pozicija, kuriai pritarė ir javų augintojai, kad organizacijoms reikia būti labai aktyvioms, susitikinėti su ES institucijų atstovais, valdininkais ir reikalauti, kad žemės ūkiui keliami nauji reikalavimai būtų pagrįsti ne emocijų pagrindu, o mokslininkų tyrimais, paskaičiavimais, įžvalgomis ir analizėmis.

„Tai neturi būti niekuo nepagrįsti politiniai sprendimai, kurie, kaip šiandien dažnai matome, neretai prasilenkia su realybe ir įgyvendinimo galimybėmis, jau nekalbant apie naudą ar pridėtinę vertę ekonomikai, sektoriaus plėtrai ir raidai“, – tikino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus vadovas.

Facebook komentarai