Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Europiečiai norėtų daugiau ES lėšų ir galių kovoti su krize

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Daugiau kaip pusė europiečių pageidauja, kad ES skirtų daugiau lėšų kovai su pandemijos padariniais. Svarbiausi gyventojų politiniai prioritetai – sveikata, ekonomikos gaivinimas ir klimato kaitos stabdymas. Du trečdaliai norėtų didesnių ES galių kovoti su krize.

Kaip matyti iš Europos Parlamento užsakytos ir birželį atliktos apklausos, apie du trečdalius ES ir Lietuvos gyventojų (68 proc.) pageidauja didesnių ES galių kovoti su tokiomis krizėmis kaip koronaviruso pandemija. Tam pritaria absoliuti dauguma gyventojų 26 ES valstybėse iš 27 (Čekijoje taip mano tik 46 proc. apklaustųjų). Daugiausia taip manančiųjų yra Portugalijoje ir Liuksemburge (87 proc.), taip pat Kipre (85 proc.), Maltoje (84 proc.) ir Estijoje (81 proc.).

56 proc. piliečių mano, kad ES turi skirti daugiau lėšų kovai su koronaviruso pandemijos padariniais. Daugiausia gyventojų už tai pasisakė Graikijoje (79 proc.), Kipre (74 proc.), Ispanijoje ir Portugalijoje (71 proc.).

Paklausti, kokioms sritims daugiau ES lėšų turėtų būti skiriama, 55 proc. svarbiausiu prioritetu nurodė visuomenės sveikatą, po to – ekonomikos gaivinimą ir naujas verslo galimybes (45 proc.), užimtumą ir socialinius reikalus (37 proc.) bei kovą su klimato kaita (36 proc.). Ekonomikos gaivinimą kaip svarbiausią prioritetą nurodė italai (58 proc.), kroatai (57 proc.), slovėnai (55 proc.) ir lietuviai (54 proc.). Kovą su klimato kaitą svarbiausiu ES prioritetu laiko danai (45 proc.), suomiai (46 proc.) ir slovakai (63 proc.).

Daugiau kaip pusė (54 proc.) apklaustųjų nėra patenkinti ES valstybių solidarumu kovojant su pandemija, o 39 proc. yra juo patenkinti. Daugiausia patenkintųjų yra Airijoje (64 proc.), Estijoje (63 proc.), Latvijoje ir Lietuvoje (po 56 proc.). 

Komentuodamas apklausos rezultatus, Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli pažymėjo: „Piliečiai tikisi, kad ES pademonstruos didesnį solidarumą ir aktyviau prisidės prie ekonomikos gaivinimo, užtikrindama tam deramą biudžetą. Šiuo metu vykstant deryboms dėl daugiamečio biudžeto, Parlamentas palaiko piliečių siekį, kad ES būtų veiksmingesnė ir turėtų platesnių užmojų.“

Beveik tiek pat respondentų kaip ir balandį (57 proc.) teigė nuo pandemijos pradžios patyrę asmeninių finansinių sunkumų. 28 proc. ES gyventojų nurodė netekę pajamų, 22 proc. – prieš laiką išnaudoję santaupas, o 21 proc. – visiškai arba iš dalies netekę darbo. Pajamų netekimą dažniausiai paminėjo vengrai ir ispanai (43 proc.), bulgarai ir graikai (41 proc.) bei italai (37 proc.). Lietuvoje 28 proc. apklaustųjų teigė prieš laiką išnaudoję santaupas, 27 proc. – netekę pajamų, o 26 proc. – visiškai arba iš dalies netekę darbo.

Šią apklausą internetu (Maltoje ir Kipre – telefonu) birželio 11–29 d. atliko įmonė „Kantar“. Apklausoje dalyvavo 24 798 respondentai iš visų 27 ES valstybių.

Facebook komentarai