Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2019 m. – mažiausias per tris dešimtmečius

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiandien Europos Komisija priėmė metinę ES klimato politikos veiksmų pažangos ataskaitą, kurioje apžvelgiama ES 2019 m. padaryta pažanga mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

27 ES valstybėse narėse išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per metus sumažėjo 3,7 proc. Palyginti su 1990 m. lygiu, išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 24 proc. (Lietuvoje, palyginti su 1990 m. lygiu, išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 57 proc.).

Palyginti su 2018 m., 2019 m. labiausiai sumažėjo išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), kiekis – 9,1 proc. arba maždaug 152 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento (Mt CO2 ekv.). Šį sumažėjimą daugiausia lėmė elektros energijos sektorius, kuriame išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo beveik 15 proc., visų pirma todėl, kad elektros gamybą anglimi kūrenamose elektrinėse pakeitė elektros gamyba naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir elektros gamyba dujomis kūrenamose elektrinėse.

Pramonės sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo beveik 2 proc. Patikrintas aviacijos sektoriaus, kuris šiuo metu apima tik skrydžius Europos ekonominėje erdvėje, išmetamųjų teršalų kiekis ir toliau šiek tiek augo – palyginti su 2018 m., jis padidėjo 1 proc. arba apie 0,7 Mt CO2 ekv. Į ES ATLPS neįtrauktų išmetamųjų teršalų, kaip antai pramonės sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo sektorių išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2018 m. lygiu, iš esmės nepasikeitė.

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas: „Europos Sąjunga įrodė, kad sumažinus išmetamųjų teršalų kiekį galima pasiekti ekonomikos augimą. Tačiau iš šiandienos ataskaitos taip pat matyti, kad turime dėti dar daugiau pastangų visuose ekonomikos sektoriuose, kad pasiektume mūsų visų bendrą tikslą – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Šis perėjimas įmanomas, jei laikysimės savo įsipareigojimo ir pasinaudosime atsigavimo galimybėmis, kad atgaivintume savo ekonomiką taikydami žalesnius ir atsparesnius sprendimus ir kurtume sveiką ir tvarią ateitį visiems."

ES ATLPS aukcionų pajamos tampa vis svarbesniu kovos su klimato kaita finansavimo šaltiniu. Visos įplaukos, kurias valstybės narės, JK ir EEE šalys gavo iš aukcionų nuo 2012 m. (aukcionų organizavimo pagal ES ATLPS pradžios) iki 2020 m. vidurio, sudarė daugiau kaip 57 mlrd. EUR, o daugiau kaip pusė jų gauta vien 2018 ir 2019 m. 2019 m. bendros aukcionų pajamos viršijo 14,1 mlrd. EUR. Klimato ir energetikos tikslais bus panaudota 77 proc. šios sumos. Be to, vis daugiau ES remiamų kovos su klimato kaita projektų finansuojama programos „NER 300", Inovacijų fondo ir Modernizavimo fondo lėšomis, apyvartinius taršos leidimus keičiant į pinigines lėšas.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA