Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ekspertai: Lietuvoje didesnė žieminių javų ir rapsų pasėlių dalis sėkmingai peržiemojo

Autorius: Agroeta
Ekspertai: Lietuvoje didesnė žieminių javų ir rapsų pasėlių dalis sėkmingai peržiemojo
Ekspertai: Lietuvoje didesnė žieminių javų ir rapsų pasėlių dalis sėkmingai peržiemojo
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, kovo 19 d.) Nors dar laikosi šaltukas, pavasario ženklų laukuose – vis daugiau, teigia AB "Linas Agro" technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius ir prof. Albinas Šiuliauskas. Plonėja dirvose dar esančio įšalo sluoksnis, pradeda suaktyvėti ir drenažo veikla. Įšalui visiškai ištirpus, paspartės ir paviršinio vandens susigėrimas į podirvį. Manome, kad šį pavasarį ištirpusio sniego ir dirvožemio įšalo vanduo neturėtų padaryti ryškesnės žalos žiemkenčių pasėliams, nes po dirvų įšalo padu jau nėra susikaupusio perteklinio vandens. Dėl to galime prognozuoti normalų dirvų drėgmės režimą jau balandžio pirmoje dekadoje. Žinoma, jei vėl neateis gausūs ir kasdieniniai krituliai, kurie 2016 ir 2017 metais labai trukdė visiems pavasario sėjos darbams. Laukiantys išbandymai Gerai žinome, kad 2018 metų pavasarį ūkininkų laukia dideli išbandymai. Pirmiausiai -  labai padidėję būsimos pavasario sėjos augalų plotai. Antra - nemaža dalis ūkininkų neturi pakankamai sėklos šiems papildomiems plotams užsėti. Trečia - yra ūkių, kuriems jau dabar nepakanka apyvartinių lėšų degalų, sėklų, trąšų, pesticidų pirkimui ir eiliniams pavasario sėjos darbams atlikti, nes rudenį dėl ekstremalių oro sąlygų jiems nepavyko nuimti viso derliaus. Be to, dėl vėlyvo derliaus nuėmimo suprastėjo jo kokybė, sumažėjo ir supirkimo kainos. Augalininkystės sąnaudos augo ir dėl labai drėgnų grūdų džiovinimo. Viso tai lėmė sumažėjusias bendras pinigines įplaukas į šių ūkių sąskaitas. Sumažėjusios įplaukos už 2017 metų derlių verčia ūkininkus iš naujo prisiminti auginimo technologijų ekonominį optimizavimą, tiek siekiant išvengti nevisiškai būtinų išlaidų, tiek padidinti planuojamų investicijų efektyvumą. Norint pasiekti šį tikslą, būtina kruopščiai pasiruošti žiemkenčių pasėlių priežiūros ir vasarojaus sėjos darbų galimiems agrotechnikos pokyčiams, prieš tai individualiai įvertinus kiekvieno sėjomainos lauko pasėlių ar dirvožemių faktinę būklę. Žiemkenčių pasėlių įvertinimas Ūkininkai gerai supranta, kad šį sezoną būtina suintensyvinti sėkmingai peržiemojusių žieminių javų ir, visų pirma, kviečių bei rugių auginimo technologijas, kad išaugintų grūdų pakaktų visiškai patenkinti šalies vidaus poreikius ir dar liktų eksportui. Tie patys tikslai keliami ir žieminiams rapsams. Tačiau taupymo poreikis taip pat išlieka. Bus nelengva, bet stengtis reikia. Manome, kad Jūs ir be raginimų jau esate pradėję žiemkenčių pasėlių pirminį vizualinį įvertinimą, kuomet žiūrima augalų antžeminės dalies būklė ir preliminarus pasėlių tankumas. Kovo antros dekados pradžioje mes taip pat kai kuriuose ūkiuose, esančiuose skirtinguose šalies regionuose, atlikome žiemkenčių pasėlių vizualinį įvertinimą. Likome patenkinti gautais duomenimis. Galima teigti, jog Lietuvoje didesnė žieminių javų ir rapsų pasėlių dalis sėkmingai peržiemojo. Taip, matėme ir stipriau šalčių pažeistų pasėlių, o šiaurės rytų Lietuvoje tuo metu žiemkenčius dar buvo užklojusi sniego danga ir apie jų būklę tikslesnių duomenų neturime. Tačiau prisiminus 2017 metų rudenį čia buvusius „tvanus“, galima prognozuoti, kad pavasarį matysime nemažus žuvusių žiemkenčių pasėlių plotus. Dabar privalome palaukti, kol vėl po laikinų šalčių įšils viršutinis dirvos horizontas ir pradės funkcionuoti augalų šaknys (pavasarinės vegetacijos pradžia). Tada reikės pakartotinai atlikti detalią žiemkenčių pasėlių patikrą ir priimti galutinius sprendimus, kuriuos pasėlius teks išbrokuoti ir kuriuos palikti tolesniam auginimui. Ir vėl iš naujo pakoreguoti pavasarinės pasėlių priežiūros darbų sistemą, apie kurią tada ir rašysime. Pavasarinės (po augalų vegetacijos atsinaujinimo) žiemkenčių pasėlių būklės įvertinimo supaprastinta metodika. Kaip tai darome? Atskirose pasėlio dalyse atrenkame 5-10 vietų su skirtinga pasėlių būkle ir iš kiekvienos jų išrauname: žieminius rapsus – iš vieno kvadratinio metro, o žieminius javus – iš 0,25 m2. Pirmiausiai rapsų pasėliuose suskaičiuojame ploto vienete išrautų augalų kiekį. Po to kiekvieną augalą perpjauname išilgai, kad galėtume geriau matyti šaknų išsivystymo laipsnį ir įvairius jų pažeidimus. Po dėmesingo jų įvertinimo rapsų augalus suskirstome į keturias grupes: sveiki; silpnai pažeisti; stipriai pažeisti; žuvę augalai. Žieminius javus vertiname pagal tuos pačius kriterijus, kaip rapsus, tačiau dažniausiai jų nereikia pjaustyti. Pjaustome tik tuos augalus, kuriuose būna sunku įvertinti – ar augimo kūgelis dar gyvas, ar žuvęs. Žieminių rapsų pasėlio tankumas paskaičiuojamas pagal šią formulę: T= S + 0,5 P, čia: T – sąlyginis pasėlio tankumas, vnt. m-2; S – sveikų ar silpnai pažeistų augalų kiekis; P – stipriau pažeistų augalų kiekis, vnt. m-2. Žieminių javų pasėlio tankumas nustatomas pagal šiuos kriterijus: augalų kiekis, vnt. m-2; bendras šalutinių ūglių kiekis, tame tarpe ir antrojo krūmijimosi ciklo ūgliai; bendras gyvų augalų pasėlio tankumas (pagrindiniai + šalutiniai stiebeliai), vnt. m-2. Žieminių javų būsimas pasėlių tankumas apskaičiuojamas pagal šią formulę: T = S + 0,5 K1 + 0,15K2, čia: T - sąlyginis pasėlio tankumas, vnt. m-2; S – pagrindiniai stiebeliai; K1 – pirmojo krūmijimosi ciklo šalutiniai ūgliai; K2 – antrojo ciklo šalutiniai ūgliai. Skaičiavimų pavyzdžiai. Skaičiavimams naudojame pasėlių įvertinimo faktinių duomenų vidurkius. Žieminiai rapsai, pasėti iki rugpjūčio 30 dienos. Pasėlio tankumas: sveiki ir silpnai pažeisti augalai – 15,7 vnt. m-2, stipriai pažeisti augalai – 13,4 vnt., žuvę augalai – 8,6 vnt.  Skaičiuojame:  T = 15,7 + 0,5 x 13,4 =  22,4 vnt. m-2. Mūsų aplankytų žieminių rapsų pasėlių vidutinis tankumas yra optimalių reikšmių ribose. Žieminiai kviečiai,  pasėti iki rugsėjo 30 dienos. Augalų (pagrindinių stiebelių) – 305 vnt. m-2; pirmo krūmijimosi ciklo ūgliai – 571 vnt. m-2; antro ciklo šalutiniai ūgliai – 212 vnt. Skaičiuojame: T = 305 + 0,5 x 571 + 0,15 x 212 = 621 vnt. m-2. Žieminių kviečių tankumas taip pat žada pasiekti optimalias reikšmes. Tikrai - optimistinės žiemkenčių pasėlių faktinės būklės (iki kovo antrosios dekados šalčių) reikšmės. Esant tokiems skaičiams, tikėtina išauginti aukšto derlingumo pasėlius, jei tik sugebėsime išvengti grubesnių agrotechnikos klaidų. Apie žiemkenčių priežiūros darbus dar rašysime, kai pakartotinai įvertinsime jų pasėlius, augalų vegetacijai atsinaujinus. Pagrindiniai darbai iki didžiojo darbymečio: - javų sėklų ruošimas sėjai. Pirmiausiai atrenkame turimus ūkyje sėklų fondus, kuriuose grūdų gyvybingumas viršija 92 %, nekreipiant dėmesio į jų dabartinį laboratorinį daigumą. Jei šio fondo kai kurių partijų grūdų laboratorinis daigumas nesiekia 80 % reikšmės, tai juos būtina prapūsti (ventiliuoti) šiltu (20-24 °C) oru 5-10 dienų. Grūdams atvėsus iki aplinkos temperatūros, jų pavyzdžius vežame į laboratoriją, kad nustatytų jų daigumą. Manome, kad ši sėklinių grūdų ventiliavimo šiltu oru procedūra padidins jų laboratorinį daigumą bent iki 85-90 % ribos; - sėklų beicavimas. Likus iki sėjos pradžios apie 10 dienų, pradedame sėklinių grūdų beicavimą. Miglinių vasarinių javų sėklas apdorojame beicu Celest Trio (1,5-2,0 l t-1) + mikroelementų kompleksas Seednergy (1-2 l t-1); - jei žemos orų temperatūros sutvirtino gruntą, tai galima pakalkinti rūgštesnes žemes. Šį pavasarį praverstų pakalkinti ir cukriniams runkeliams skirtas dirvas, norint išvengti viršutinės dirvos plutos susiformavimo; - pasirūpinti NPK ir azoto trąšomis startiniam žiemkenčių augalų tręšimui vegetacijai atsinaujinus; - žemės ūkio technikos bei įrangos ruošimas darbams.
Facebook komentarai