Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Eksperimentas: kodėl ūkininko laukuose ieškojome sliekų?

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Ūkininkui priklausančių laukų dirvoje ieškoma sliekų, stebima dirvožemio struktūra.
Ūkininkui priklausančių laukų dirvoje ieškoma sliekų, stebima dirvožemio struktūra.
Printer Friendly, PDF & Email

Visuomenėje vyraujant nuomonei, esą Lietuvos ūkininkai, augindami javus ir kitas kultūras, visiškai netausoja dirvožemio, „Agroeta“ ėmėsi eksperimento. Kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus augalininkystės specialiste dr. Romute Mikučioniene apsilankėme stambiems ūkiams priskiriamo Kėdainių rajono ūkininko Šarūno Šiūšės laukuose. Žemdirbys nuo seno garsėja kaip didelius derlius gaunantis ūkininkas, todėl ir „negyvos žemės“ pas jį surasti, atrodė, yra itin didelė tikimybė.

Sliekų yra!

Visuotinai pripažinta, kad sliekai vaidina itin labai svarbų vaidmenį dirvoje, todėl mūsų tikslas buvo įsitikinti ar Š. Šiušės laukuose yra pakankamai sliekų. Šie kirmėlinių šeimos atstovai yra jautrūs per dideliam trąšų bei cheminių preparatų naudojimui, todėl jų neradę, galėtume manyti, jog ūkininko laukuose dirva yra negyva.

Pirmame lauke, kur buvo sudygę miežių pabiros ir atliktas negilus dirvos skutimas (10 cm gylio), kasdami žemę radome gan didelį humuso sluoksnį (apie 40 cm). Dirvožemis buvo gana poringas, o tai rodė, kad čia vyksta mikrobiologinė veiklą.

Kiekvieną kartą vidutiniškai radome po slieką. Tai nėra ypatingai daug, nes patyrę žemdirbiai teigia, kad idealu kai viename kastuve žemių randami bent du sliekai. Visgi įvertinus, kad eksperimentas buvo atliekamas dar neprasidėjus lietingam laikotarpiui, rezultatas buvo gana geras.

Kitame lauke jau buvo sudygę žieminių kviečių pasėliai, kurie čia auginami po pupų. Čia dirvožemį radome identišką pirmajam. Beje, abu laukai jau daug metų nearti, nes visame ūkyje yra  naudojamos beariminės technologijos. Sliekų čia taip pat radome po keletą kiekviename kastuve iškastos žemės.

Koja kojon su mokslu

Pasak Š. Šiušės, dirvožemio kokybė, jo būklė yra viena svarbiausių žemdirbystėje.

„Ūkyje didelis dėmesys skiriamas dirvožemio struktūrai, humuso kiekiui. Juk negali gyventi šia diena. Ką man pasakys vaikai, anūkai, jei jiems paliksiu nualintas žemes“, – juokais, o kartu labai rimtai sakė Ažytėnų ūkininkas.

Beariminių technologijų dėka ūkininkas formuoja derlingą humuso sluoksnį, laukuose palikdamas šiaudus, kukurūzų, cukrinių runkelių lapus, rapsų stiebus. Visa ši masė skaidosi ir didina humuso kiekį.

„Viršutiniame dirvos sluoksnyje (10-12 cm gylyje) gyvena gerosios bakterijos, kurių dėka vyksta intensyvūs irimo procesai. Juk jei į žemę įkalame medinį kuolą, jis visada ima pūti šiame sluoksnyje. Dirvos jau neariame daug metų, išimtiniais atvejais su plūgais traktoriai išvažiuoja į laukus tik iškračius galvijų mėšlą, o šiaip skutame iki 12 cm gylio, nors pirmasis skutimas, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, būna gerokai seklesnis“, – apie ūkyje taikomas technologijas pasakojo Š. Šiušė.

Nėra lauko be posėlio

Pastaraisiais metais ūkininkas ėmė labiau domėtis posėliais, kurie leidžia dar labiau pagerinti dirvos struktūrą. Posėlis – tai tarpiniai augalai, auginami po kitų augalų nuėmimo ir prieš kitų kultūrų sėją.

„Posėliams naudojame garstyčias, ridikus, saulėgrąžas, avižas, žirnius, vikius, dobilus, facelijas. Kultūras nuolat kaitaliojam, atsižvelgdami į tai, ką sėsime po jų. Vieni posėliai iš viršutinių dirvos sluoksnių neleidžia išsiplauti azotui, kiti – purena žemę gilesniuose jos sluoksniuose ir gerina dirvos struktūrą. Dar kiti didina augalų masę. Mūsų tikslas, kad nė vienas laukas neliktų be posėlio, be tarpinės kultūros“, – kalbėjo Š. Šiušė, akcentuodamas, jog posėlis sugeba įsisavinti iki 40 kg azoto veiklios medžiagos, kuris kartais lieka po derliaus nuėmimo.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad posėlį galima deklaruoti kaip žalinimo programos augalus ir gauti už juos išmoką. „Išmokos ūkiui svarbios, tačiau nėra pagrindinis dalykas dėl kurio mes auginame posėlį“, – ūkio strategiją apibrėžė Š. Šiušė.

Kalbantis apie ūkyje taikomas bearimines technologijas, aiškėja, jog jos pasirinktos neatsitiktinai. „Pastaraisiais metais gamta labai pasikeitė, ji tampa vis sunkiau nuspėjama, „langai“, kada galima pasėti, išdirbti žemę ar atlikti kitą žemės ūkio darbą, labai susiaurėjo. Pagrindiniai ūkyje taikomos technologijos pranašumai yra darbų našumas ir laikas. Be to, taikydami bearimines technologijas pastebėjome, kad ženkliai padidėjo žemės potencialas ir derlingumas“, – teigė Š. Šiušė.

Pagrindas - dirvožemio sveikata

Anot dr. Romutės Mikučionienės labai svarbu pažinti savo dirvožemį, palaikyti jo gyvybingumą ir produktyvumą. Tačiau tai nemenkas iššūkis ūkininkaujantiems, nes tam reikia nemažai kantrybės ir pastangų.

Inovatyvius sprendimus taikantys ūkininkai laimi. Bearminės žemės dirbimo technologijos, sėjaimana, augalų įvairovės palaikymas (tarpinių pasėlių ir daugianarių tarpinių pasėlių auginimas) padeda išlaikyti „sveiką“ dirvožemį, optimizuoti augalų augimo sąlygas, išauginti sveikesnį derlių.

Mokslininkės teigimu, dirvožemio kokybės prastėjimas vyksta ne tik dėl natūralių gamtinių procesų, tokių kaip maisto medžiagų ir karbonatų išsiplovimas dėl perteklinės drėgmės, bet ir dėl nesubalansuoto cheminių medžiagų naudojimo ir sėjomainų nesilaikymo. „Taigi svarbu, kad bet kuri ūkinė veikla kuo mažiau keistų naudojamų dirvožemių fizikines, chemines ir biologines savybes. Šios savybės labai priklauso nuo dirvožemio organinės medžiagos kiekio ir sudėties“, – sako dr. R. Mikučionienė.

Manoma, kad organinės medžiagos mažėjimas dirvožemyje yra susijęs su tuo, jog į dirvožemį patenka mažesnis organinių medžiagų kiekis, nei jis gali mineralizuotis arba dehumifikuotis.

Nuolatinis gilus arimas intensyvina dirvožemio oro apykaitą ir skatina organinės medžiagos skaidymąsi, o dėl to mažėja ir akumuliuojamos organinės anglies kiekis. Buvo apskaičiuota, kad dėl intensyvaus žemės naudojimo dirvožemio organinės medžiagos balanse vieno trečdalio organinės anglies dirvožemis netenka dėl dirvožemio erozijos, bet du trečdalius – dėl intensyvėjančios mineralizacijos. Reikia ieškoti tokių dirvožemio naudojimo būdų, kurie skatintų organinės medžiagos kaupimąsi dirvožemyje.

Pasak dr. R. Mikučionienės, bearminėje žemdirbystėje organinė anglis kaupiasi dirvožemio viršutiniuose sluoksniuose, nes čia paliekama didžioji dalis augalinių liekanų.

Pagrindiniai dirvožemio organinės anglies šaltiniai yra augalinės liekanos, šiaudai, žalioji trąša, tarpiniai pasėliai ir mėšlas, o jos kiekis ir stabilumas priklauso nuo dirvožemio naudojamo.

„Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, – įsitikinusi dr. R. Mikučionienė. – Nuo į dirvožemį patenkančios organinės medžiagos kiekio priklauso dirvožemio struktūringumas. Patikimai stipri koreliacija nustatyta tarp dirvožemio struktūros ir dirvožemio organinės medžiagos“.

Tad ūkininkams rekomenduojama tinkamai parinkti augalus, atsižvelgiant į tai, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina.

Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu. Naudojant ankštinius augalus, mažiau reikia pesticidų, sumažėja dirvožemio erozija, sumažėja maisto medžiagų išsiplovimo ir gruntinio bei paviršinio vandens užteršimo pavojus. Didinant augalų įvairovę, didiname ir biologinę įvairovę dirvožemyje, kurios nauda akivaizdi: pagerėja medžiagų tiekimas, gerėjo dirvožemio struktūringumas ir kitos savybės, o taip pat  atliekama biologinė kontrolė.

Džiugu, kad Lietuvoje yra sąmoningai ūkininkaujančių žemdirbių, kurie rūpinasi ne tik savo gerove, bet ir dirvožemiu, dirvožemio sveikata, o tuo pačiu ir ateinančia karta.

Facebook komentarai

T Hegvita agro