Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

E. Pranauskas: ES įtvirtintas „Gyvulių ūkis“ stumia Lietuvos žemdirbius į bendrijos paraštes

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Eimantas Pranauskas
Eimantas Pranauskas
Printer Friendly, PDF & Email

Argi Europos Sąjungos „Gyvulių ūkyje“ nėra taip, kad „visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai yra lygesni už kitus“? Šį retorinį klausimą „Agroetai“ uždavė vienas geriausiai su mūsų šalies žemės ūkiui projektuojama finansine perspektyva 2021-2027 metams susipažinęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas.

„Lietuvos ūkininkams sakoma – jums leidžiama kada nors tapti „lygiais“, 90-ies procentų ES ūkininkais, o tarp šimtaprocentinių ūkininkų vietos jums neatsiras. Ten turi būti tik „lygesni“ žemdirbiai. Tačiau politikams tokia, akivaizdžios segregacijos požymių turinti, metų metus besitęsianti „lygybė“, kažkodėl neužkliūva“, – sako E. Pranauskas.

Būtent jūs beveik prieš metus, gruodžio 20-ąją, Europos Parlamento Peticijų komitete pristatėte daugiau kaip 52 tūkst. parašų surinkusią peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ Koks šios peticijos tolesnis likimas?

Peticija, mano, bet nepatvirtintomis žiniomis, mėtoma kaip karšta bulvė – iš EP Peticijų komiteto į EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą, o dabar ji nukeliavo į EP Biudžeto komitetą. Ši 90-ies procentų segregacija taip pat yra mūsų konkretizuotuose Peticijos reikalavimuose. Asmeniškai, neįsivaizduoju, kaip apginti šitą „paprastutį reikalavimą“.

Kaip manote, ko žemdirbiams tikėtis 2021-2027 m.?

Gruodžio 12-ąją Europos Vadovų Taryboje, kurioje dalyvauja ir mūsų Prezidentas, jau diskutuota dėl šių klausimų. Jeigu vadovai susitars, tai susitarimas nulems, kokį išmokų dydį gausime 2021-2027 m. – tiesioginės išmokos pasieks ES vidurkį ar nepasieks.

O kaip jūs manote?

Pavyzdžiui, sanglaudos fondų parama 2021-2027 m. laikotarpiu mažės, nes kažkas priskaičiavo tokį Lietuvos Bendrąjį vidaus produkto (BVP) rodiklį, kad Lietuva pakilo į išsivysčiusių šalių grupę. Kiek man žinoma, Latvija liks ten pat – su ankstesnio lygio finansavimu. Savo ruožtu didesnis BVP reiškia gerokai mažesnį finansavimą iš ES sanglaudos fondų. Tokia yra formulė, į kurią ir įstatomas apskaičiuotasis BVP lygis. Ir čia nieko nepakeisi. Taigi, nukirpus sanglaudos finansavimą, mano supratimu, reikia koncentruoti pastangas ten, kur galima tikėtis kažkokio lėšų padidinimo. Pavyzdžiui, žemės ūkyje.

Ką turite galvoje?

Lisabonos sutartimi, kuriai pritarė visos ES šalys, buvo padidintas nacionalinių parlamentų vaidmuo, taigi, ir LR Seimo. Ši sutartis numato, kad tais atvejais, kai nacionaliniai parlamentai mano, jog teisėkūros procedūra, priimamų aktų projektai, neatitinka subsidiarumo principo, jie per aštuonias savaites Europos Komisijai gali pateikti pagrįstą nuomonę. EK į gaunamas pagrįstas nuomones, kaip teigia sutartis, „turi atsižvelgti“.

Manote, kad galime padaryti įtaką ir siūlomam BŽŪP finansavimui?

Tarkime, esamo arba būsimo 2021-2027 m. laikotarpio Reglamentas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Paprasčiau kalbant, tai dokumentas, pagal kurį gyvena visi Europos Sąjungos žemdirbiai, įskaitant ir Lietuvos. Šį dokumentą tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba. Tai reiškia, kad jie turi įstatymo galią ir nacionalinis parlamentas, o mūsų atveju tai LR Seimas, gali pareikšti savo nesutikimą dėl tam tikrų Europos Komisijos pateikto Reglamento projekto nuostatų. Komisija į pagrįstas nuomones turi reaguoti. Ir jeigu projektui prieštarauja trečdalis visų ES šalių parlamentų, EK jau netgi privalo persvarstyti savo pasiūlymą. Svarbu ir tai, kad vadovaujantis sutartimi, visų valstybių narių parlamentų svoriai yra vienodi, nepriklausomai nuo šalių dydžio. Todėl LR Seimo vaidmuo yra labai didelis ir savo pozicija jis gali reikšmingai sustiprinti vykdomosios valdžios, tai yra Žemės ūkio ministerijos derybines pozicijas.

Tai reiškia, kad be galo svarbus ir LR Seimo Kaimo reikalų komiteto vaidmuo?

Be abejonės. Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstė ES Pereinamojo laikotarpio Reglamento nuostatas. Ten siūlomas nacionalinio tiesioginių išmokų voko dydis neturi nieko bendro su konvergencija (išmokų artėjimu link ES vidurkio). Kaimo plėtrą 2021 m. siūloma sumažinti 70 mln. eurų, palyginti su 2020 m.

Ar Seimas pritars pateiktam Reglamento projektui?

Jei taip, tai tuomet klausimas ir jums: ko verti politikų pažadai siekti, kad ūkininkams būtų mokamos ES tiesioginių išmokų vidurkį atitinkančios išmokos?

Facebook komentarai