Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Dzūkės pataria kaip raugti agurkus: stovės per žiemą kaip „perkūnai“

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pačiame vasaros darbų sūkuryje – agurkų konservavimas. Vienos daržininkės jų priaugino tiek, kad neturi, kur padėti, kitos agurkų derliumi negali pasigirti, tačiau vis tiek gauna, jei ne pas draugę, tai pas kaimynę. Konservuoja žiemai. Ypač populiarus būdas dabar agurkus raugti ir ne tik greitam valgymui, bet ir žiemai: paprasta, greita, natūralu. „Paprasčiau nebūna, tik rūsio gero reikia“, – sako Janina iš Šeštokų.

Šeimininkės pasidalija receptu: reikia dėti krieno lapų, krapų, juodųjų serbentų, vyšnių lapų, dar galima ąžuolo kokią saujelę lapų įmesti, tada jau nuplautus agurkus sudėti, ir taip kokia pora eilių, ir vėl tų „žolių“, tiesa, dar česnako keletas skiltelių nepamaišys, o tada jau užpilti sūriu vandeniu. Dažna šeimininkė nepasakys tiksliai, kiek druskos dėti? O tai itin svarbu. Viena sako, kad litrui vandens šaukštas druskos, kita tikina, kad vanduo turi būti toks sūrus, kad norėtųsi išspjauti.

Tokiu receptu užraugtus agurkėlius jau galima valgyti po paros. Šiuo receptu agurkus galima paruošti ir žiemai. Šeimininkės įspėja neišsigąsti, jei agurkai sūroki, nieko baisaus, galima nupilti sūrymą ir pripilti švaraus vandens – sumažinti sūrumą. Taip užraugtus agurkus, penktoje rūgimo dienoje galima sudėti į švarius stiklainius, visus lapus išmesti, o tą skystimą, nuo rūgusių agurkų, užvirinti ir užpilti ant agurkų, sandariai uždaryti ir laikyti šaltai.

„Tik nesakykit, kad nušaudo dangteliai ar dar kas nors, turiu nuo pernai dar viskas gerai su jais“, – teigia viena Lazdijų daržininkė. Kita pastebi ir patikina, kad tikrai nenušaudys, nes skystis užvirtas ir rūgimo bakterijos žuvę.

Šeštokų moterys pamoko dar paprasčiau užsiraugti agurkų žiemai: agurkus sudėti į stiklainį su visais lapais: vyšnių, krienų, serbentų, krapų nepamiršti, tiesa, dar pipirų įmesti ir būtinai česnako bent pora skiltelių, druskos „ant litro“ šalto šulinio vandens – 1 šaukštas – uždaryti plastmasiniais dangteliais ir į rūsį. Stovi peržiem: kieti, skanūs, tinka ir vienus valgyti, ir į mišraines pjaustyti. „O jeigu dar į šulinį nuleisi, tik tada į „bambalius“ geriausia agurkus dėti, išvis gerai: nė vienas agurkėlis nesuminkštės“, – sako man Vaiva pasidalindama savo patirtimi.

Tiesa, rūgdami agurkai putoja, bėga iš stiklainio, todėl pripilti pilną stiklainį nereikėtų, reikia palikti vietos tam procesui. „Ir rūgsta, ir pabėga truputį, bet kai nustoja bėgti, stovi kaip „perkūnai“. Vienas kitas būna ir minkštas, bet nieko baisaus, kiti kieti. Tokiu būdu raugdavo ir vis dar raugia agurkus mano močiutė, mano mama, anyta, ir aš jau kokia dešmt metų juos taip raugiu. Stovi kuo puikiausiai“, – sako daržininkė Agnė.

Dažniausia raugiama stiklainiuose, tačiau kitos šeimininkės vis tik pataria rauginti plastikiniuose induose. Ir tada, anot jų, „niekas niekur nebėgs“, o agurkai bus skanūs ir traškūs. Ir išstovėti gali ir metus, ir dvejus. Tokiuose induose raugiant, neperrūgs, nepasidarys minkšti, skystis juose bus skaidrus – ne baltas kaip pienas. Jei raugiama kibiruose, patariama viršų apdengti krienų lapais, kad nepelytų.

Kitos šeimininkės vis tik mano, kad nesvarbu, kokioje taroje – svarbu geras, šaltas rūsys.

Facebook komentarai

bas

a