Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Draudikai: krušos ir škvalai stipriai suniokojo pasėlius

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, žemdirbiai tikisi gero derliaus. O metai atrodė tikrai bus palankūs daugeliui augalų – nors pavasaris buvo vėsus ir sausas, tačiau vėliau iškritęs lietus pataisė padėtį.

Žieminių javų ir rapsų pasėliai paskutinėmis gegužės dienomis labai suvešėjo, įgavo sodrią, derlingam pasėliui būdingą spalvą, bet gamta – nenuspėjama ir derliaus prognozavimas – labai nedėkingas darbas. 

Gegužės 12 dieną visą Lietuvą padengė sniegas, sukėlęs nerimą. Jį lydėjęs stiprus vėjas ir kai kur kruša atskiruose regionuose suguldė ar išlaužė žieminių rapsų pasėlius.

Vasaros pradžią lydėjo šilti orai - vidutinė paros oro temperatūra stipriai lenkė daugiametę. Karštą orą lydėjo smarkios liūtys, krušos ir stiprus vėjas.

Šios stichijos niokojo ir nekilnojamą turtą, ir pasėlius. Tokie vis dažnėjantys gamtos reiškiniai parodo, kaip svarbu pasėlius drausti, nes tai svarbus instrumentas amortizuojant nuostolius nuo vasaros rizikų.

Savidraudos fondas „VH Lietuva“ šiais metais itin anksti sulaukė pranešimų apie įvykusias žalas. Dirbdami 10-tyje Europos valstybių, su krušos ar audros žalomis pirmiausiai susidurdavo Pietinėje Europos dalyje. Šie metai parodė, kad situacija gali iš esmės keistis ir Lietuvoje kruša ar audra tampa vis dažnesnės, vienu metu gali kilti didelėje teritorijoje.

„VH Lietuva“ biuras  kasdien sulaukia pranešimų apie nukentėjusius pasėlius ir prasidėjus birželio trečiajai dekadai  yra jau daugiau nei 350 žalas registravusių žemdirbių, kai kurie iš jų tą darė kelis kartus.

Pažeistas plotas siekia apie 20 tūkst. hektarų.  Žalų ekspertai vertina augalų pažeidimus, o nuostolių dydis bus nustatomas prieš derliaus nuėmimą. Jau dabar galima teigti, kad kai kur derliaus nuostoliai bus dideli.

Ne visi Lietuvos regionai buvo pažeisti vienodai – labiausiai nukentėjo Marijampolės  ir Kauno apskritys (1 pav.).

Liūtis visiškai išplovė dygstančius grikių, vasarinių rapsų ir garstyčių augalus. Stiprus lietus nuplovė ir jau pakankamai didelius cukrinius runkelius. Tai rodo, kad vienu metu iškritęs didelis kiekis lietaus gali pažeisti jau paaugusias kultūras.

Šie metai išskirtiniai ir tuo, kad pažeisti beveik visi draustini augalai, pradedant javais bei rapsais ir baigiant kukurūzais ir lubinais. Lietuvoje vyrauja nuostata, kad pagrindinės investicijos yra daromos javų bei rapsų pasėliuose, todėl tik juos ir reikia saugoti.

Šie metai parodė, kad mišriame ūkyje labai svarbu apsaugoti kukurūzų pasėlius, nes juos praradus galvijai lieka be pašaro. Pasėlių draudimas tokiu atveju suteikia galimybę nepatiriant nuostolių surasti sprendimą.

Vieno Šakių rajone esančio ūkio dalį kukurūzų pasėlių kruša pažeidė labai stipriai, todėl  žemdirbys nusprendė juos atsėti. Naujai pasėtus kukurūzus užplakė liūtis sumažindama šansus jiems sudygti.

Kaip nė vienais metais šiais itin dažni javų pažeidimai. Javai krušos metu buvo pradėję plaukėti, todėl vertinant pažeistus augalus aptinkami lapamakščių lūžiai bei pažeistos varpos.

Vasara dar nesibaigia ir iki derliaus nuėmimo yra laiko, todėl ir grėsmė įvairių augalų pasėliams labai reali, todėl pastebima, jog aktyviau žemdirbiai pradeda saugoti pasėlius nuo vasaros rizikų, tokių kaip kruša, liūtis, audra.

Facebook komentarai