Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Dirvožemis – ne purvas, dirvožemis – gyvas organizmas

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Cheminiai beicai derinti su biologiniais preparatais. Pradžia labai gera, praktika rodo, kad ir tolimesnis augimas būna intensyvus ir nekomplikuotas.
Cheminiai beicai derinti su biologiniais preparatais. Pradžia labai gera, praktika rodo, kad ir tolimesnis augimas būna intensyvus ir nekomplikuotas.
Printer Friendly, PDF & Email

Augalininkystės ūkiai neturi didelio pelningų augalų pasirinkimo, dėl to migliniai javai užima svarbią vietą. Tačiau siauros specializacijos sėjomainose atsiranda didesnė ligų, kenkėjų bei piktžolių plitimo rizika. Reikia daugiau dėmesio sutelkti į veiksnius, turinčius įtakos žaladarių dauginimuisi ir plitimui.

Pastaruoju metu daugiausiai žalos žieminiams kviečiams daro šaknų puviniai, nes jie geba pakenkti augalams visuose augimo tarpsniuose. Infekcijos pradai laikosi  ant sėklų, augalinių liekanų ir, suprantama, dirvožemyje. Siauros specializacijos sėjomainose randama labai didelė ligų sukėlėjų gausa ir įvairovė. Mokslininkai teigia, kad daugiausiai žalos padaro šaknų puviniai. Puviniais užsikrėtusių sėklų būna mažesnis ne tik laboratorinis, bet ir lauko daigumas, mažesnė dygimo energija, pažeidžiami daigai. Svarbiausia, kad puviniai kenkia per visą vegetaciją, pastebimas tuščiavarpiškumas. Šiemet ne vienas ūkininkas sakė, kad buvo daug varpų, kuriose neužsimezgė grūdai, suprantama, šiemet daugelis problemų buvo „nurašytos“ sausrai. Žinoma, sausros, kaip streso veiksnio, nurašyti negalima – nusilpę augalai greičiau pažeidžiami ligų. Kai kurie puviniai pažeidžia augalų fiziologines funkcijas, augalų lapuose sumažėja chlorofilo kiekis, pakinta amino rūgščių sudėtis, sulėtėja augalų augimas. Fuzarioziniai puviniai dažniausiai pažeidžia augalų audinius ir vandens indus. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai, ryškiausiai pasireiškia tuščiavarpiškumas, Dėl šaknų puvinių žūsta atskiri stiebai, gali nunykti ir visas augalas, sumažėja 1 000 sėklų masė (nustatyta iki 17 proc.), o grūdų skaičius varpoje – iki 25 proc. Šaknų puvinių pažeisti augalai silpniau krūmijasi, kai kuriais atvejais pradeda vysti lapai ir redukuojasi ūgliai. Daugelis nerimauja dėl snieginio pelėsio. Išplitus šiai ligai, nunyksta augalų lapai, krūmijimosi mazgai, pasėliai labai išretėja.

Prieš žiemą nerimas būdingas daugeliui žemdirbių, nes ligų išplitimas kai kuriais metais gali pažeisti 50 proc. ir daugiau miglinių javų pasėlių. Ką reikia prisiminti? Šaknų puvinių ligų sukėlėjai – dirvožemyje „reziduojantys“ grybeliai. Siauros specializacijos sėjomainose pakito dirvožemio mikroorganizmų sudėtis ir, svarbiausia, – ne gerųjų mikroorganizmų naudai. Dirvožemio ariamajame sluoksnyje sumažėjo grybelių antagonistų populiacija. Tačiau tai lėmė ne tik sėjomainos, daug įtakos turi žemės dirbimo technologijos.

Tinkama žemės dirbimo technologija pagerina dirvožemio struktūrą, vandens ir oro balansą augalams. Pagerėjus dirvožemio savybėms, mažėja šaknų puvinius sukeliančių pradų. Pasirinkus auginti tam tikrus augalus, pirmiausiai reikia įvertinti žemės dirbimo įtaką dirvožemiui ir augalams, neapsiriboti intensyviu žemės dirbimu, nes pažeidus dirvožemio struktūrą, pirmiausiai pakinta oro ir vandens balansas dirvožemyje, susidaro palankios sąlygos ligų sukėlėjams. Dar blogiau, kai užverčiamos augalinės liekanos, anaerobinėmis sąlygomis prasideda puvimo procesai, išsiskiria augalams toksiški junginiai, augalai nusilpsta, tačiau tokios sąlygos labai palankios ligų sukėlėjams.

Žieminių kviečių apsauga nuo šaknų puvinių šiuo laikotarpiu – labai svarbi detalė, nes kai kurie antropogeniniai veiksniai gali padaryti daug žalos dirvožemio fitosanitarinei būklei. Prieš pasirenkant žemės dirbimo technologiją, žemdirbiai turi prisiminti, kad dirvožemis yra daugiau nei „purvas“ – dirvožemis yra gyvas. Šaukštelyje dirvožemio yra milijardai mikroorganizmų ir jie atlieka savo vaidmenį dirvožemio ekosistemoje. Netinkamu sprendimu aktyvavus bloguosius mikroorganizmus, galima prarasti galimybę valdyti augalų vystymąsi bei ligų ir kenkėjų plitimo kontrolę. Šiuolaikinėmis sąlygomis neracionalu švaistyti lėšas „gaisrų gesinimui“, daug efektyviau sudaryti sąlygas, kad tie „gaisrai“ nekiltų.

Pirmiausiai, reikia žinoti ūkio dirvožemio būklę bei savybes (struktūra, pH, apsirūpinimas maisto medžiagomis, organinių medžiagų kiekis, biologinis aktyvumas), tai – pirmas žingsnis į optimalios dirvožemio ekosistemos kūrimą. Pasitarus su atitinkamas kompetencijas turinčiais konsultantais, galima parengti aplinkai draugiškas augalų auginimo technologijas. Ūkininkų patirtis rodo, kad miglinių javų pasėliuose gausu ligas sukeliančių mikroorganizmų, dėl to išlieka labai didelė ligų (ypač šaknų puvinių) pasireiškimo tikimybė. Šios vasaros patirtis parodė, kad net sausringu laikotarpiu gali pasirodyti nebūdingos augalų ligos, tai rodo labai aukštą dirvožemio užsikrėtimą ligų sukėlėjais. Naivu tikėtis, kad augalų apsaugos priemonės išspręs problemą, labai gerai, kad daugėja kompanijų, rekomenduojančių augalų apsaugos priemonių derinius su biologiniais preparatais. Jei prieš 10 metų apie tai kalbėjo pavieniai specialistai, tai šiandien jau apie problemos esmę kalba daugelis. Pirmas teigiamas žingsnis šį rudenį, kad ne viena žemdirbius aptarnaujanti įmonė rekomendavo prie beicų pridėti biologinius preparatus, aktyvuojančius mikroorganizmus augalų šaknų rizosferoje.

 Jei žemdirbiams pavyks suderinti tradicines ūkiuose naudojamas priemones su mikrobiologijos mokslo pasiekimais ir dar optimizuoti žemės dirbimo technologijas, galima tikėtis, kad ateityje šaknų puviniai nepadarys daug žalos augalų produktyvumui. Padarius keletą klaidų, gauti teigiamą rezultatą šansų nėra –  sudėjus du minusus, vienaip ar kitaip rezultatas gausis su minuso ženklu, o ne pliuso.          

Facebook komentarai

T Hegvita agro