Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Didėjančios paukštienos gamybos apimtys nulėmė kainų smukimą Europos Sąjungoje

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Briuselis, spalio 27 d.) Nepaisant mažesnės broilerių kainos 2016 m. pradžioje,  paukštienos gamyba Europos Sąjungoje pirmąjį šių metų pusmetį toliau augo apie 6 proc., teigiama Europos Komisijos ataskaitoje. Europos Sąjungos visos didžiosios paukštieną gaminančios valstybės, išskyrus Prancūziją, pranešė apie gamybos apimčių didinimą: Lenkija (+15 proc.), Ispanija (+8 proc.), Italija (+6 proc.), Olandija (+5 proc.) ir Jungtinė Karalystė (+4 proc.). Prancūzijoje po paukščių gripo protrūkio iki šiol vis dar nepavyko visiškai atkurti paukščių bandą , o sykiu ir gamybines apimtis, bet, veikiausiai, situacija atrodys geriau antrojo pusmečio pabaigoje. Paukštienos gamyba Europos Sąjungoje ir antrąjį šių metų pusmetį greičiausiai didės, nes viščiukų vis dar yra labai daug kaip ir ankstesniais mėnesiais. Apskritai tikimasi, kad paukštienos gamyba šiemet ES rodys 4 proc. augimą. Toks produkcijos apimties didėjimas yra fiksuojamas jau dvejus metus iš eilės. Kadangi paukštienos suvartojimas ES yra stabilus, o pasaulinėje rinkoje ES gamintojus riboja Brazilijos ir JAV konkurencija, paukštienos kainos Europoje gali ir toliau mažėti. Paukštienos eksportas iš ES valstybių turėtų išaugti iki 10 proc. palyginti su 2015 m, tačiau jis po truputį lėtės, kai 2017 m. padidės konkurencija pasaulinėje rinkoje. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius paukštienos iš ES eksportas jau išaugo 8 proc. Didžiausias eksporto augimas buvo užfiksuotas į Pietų Afrikos Respubliką (44 proc.), Filipinus (+28 proc.), Honkongą (+33 proc.) ir Ukrainą (+48 proc.). Be kita ko, šiemet Kinijos rinka gali padidinti paukštienos importą, nes vietos gamintojų gamybos apimtys sumažėja dėl veislinių paukščių trūkumo. Tikėtina, kad paukštienos importas Kinijoje labiausiai didės iš Brazilijos, kuri yra didžiausia paukštienos tiekėja šiai šaliai. Tačiau kai kurios ES šalys, turinčios tiesioginį priėjimą prie Kinijos rinkos (pavyzdžiui, Lenkija), taip pat gali pasinaudoti susidariusia situacija.   Agroeta
Facebook komentarai