Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Dekoruokite gyvatvorėmis. Vėliau pamatysite, kaip jomis grožisi ir praeiviai, ir kaimynai

Autorius: Živilė DAPŠAUSKAITĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kiemo ir jo įvairių atskirų dalių dekoravimas gyvatvorėmis gali būti ypatingai meniškas. Rugsėjo pabaiga ir spalio mėnuo – pats palankiausias laikas gyvatvorės sodinimui.

Šiuo metu galima pasirinkti lapines ar spygliuočių, visžales ar žaliuojančias šiltuoju metų laiku, formuojamas ir neformuojamas įvairiausių spalvų su išraiškingais ar blankiais žiedais ir panašias gyvatvores.

Tereikia fantazijos puikioms idėjoms ir šiek tiek žinių! Derinant, formuojant gyvatvores, savo namų ar sodo aplinką galima gerokai paįvairinti. Gyvatvorėmis galima dekoruoti įėjimą į namus, vaismedžių sodelį ir kitas vietas, kurias norisi akcentuoti, pagyvinti. Gyvatvorėmis gali būti formuojami slapti įėjimai į tam tikras sodo vietas. Gyvatvorėmis gali būti dekoruotas netgi daržas! Jis taps gerokai dekoratyvesnis, tvarkingesnis.

a
Gyvatvorė aplink fontaną.

Gyvatvorė neturi būti vienodo aukščio ir būtinai lygi. Ją galima formuoti banguotą, su bokšteliais, arkomis ir t. t., tačiau būtina atsižvelgti į bendrą sodo želdynų ir architektūros stilių.

Iš natūralių formų krūmų galima kurti įvairiausias geometrines figūras. Pavyzdžiui, iš jazminų galima suformuoti rutulį, iš gluosnių – įvairiausių dydžių rutulius ir kubus. Iš ligustrų, žirnmedžių, vadinamų ir karaganomis, gudobelių formuojami stačiakampiai.

a
Įvairaus aukštingumo gyvatvorės.

Būtina žinoti, kad formuojami žydintys krūmai žydi mažiau nei įprastai. Ypač tai būdinga rušims, kurių augalai žiedus krauna ant pirmųjų metų ūglių. Tai – pūkeniai, forsitijos, hortenzijos, jazminai, deucijos, lanksvos, alyvos, veigelės ir putinai. Žemos apvadinės gyvatvorės gali būti formuojamos iš puskrūmių: levandų rūtų, įvairių žiemių.

Nekarpomos, laisvai augančios gyvatvorės iš žydinčių augalų: lanksvų, rododendrų, alyvų, rožių, hortenzijų, jazminų, radastų, meškyčių, budlėjų, amorfų, krūminių sidabražolių ir kt.

Nemėgsta karpymo: pušys, ąžuolai, beržai, magnolijos, ruešutmedžiai.

Spygliuočiai augalai, kurie gali būti naudojami gyvatvorėms: eglės, kadagiai, kėniai, kukmedžiai, maumedžiai, puskiparisiai, tujos.

Lapuočiai, tinkantys gyvatvorei: alyvos, alksniai, aronijos, blindės, karklai, gluosniai, bukai, cidonija ir svarainiai, erškėčiai, forsitijos, gudobelės, guobos, ievos, karaganos (žirnmedžiai), kaštonai, kauleniai, klevai, lazdynai, liepos, ligustrai, medlievos, obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios arba trešnės, pūkeniai, pūsleniai, putinai, raugerškiai, akacijos, sedulos, serbentai, skroblai, šaltalankiai, šeivamedžiai, tuopos, uosiai, žilakrūmiai.

Renkantis gyvatvorės augalus, reikėtų labai gerai išsigryninti idėją, kokia ji tiktų, kokios norėtųsi: koks bus jos aukštingumas, pageidaujama spalvų gama, ar laisvai auganti ar formuojama, ar norisi žydinčios, o gal tai nesvarbu, labia svarbus ir dirvožemis, dremažas bei teksiančios saulės kiekis.

a
Žydinčios visterijos.

Dar keletas pavyzdžių ir faktų, kurie gali sudominti ar nulemti gyvatvorės augalų pasirinkimą.

Laukinis klevas (A. campestre) greitai auga bet kokioje dirvoje.

Raugerškis – gyvatvorės augalas, turintis tiek metančių lapus, tiek visžalių augalų rūšių. Visžaliai – siauralapis (B. stenophylla), Darvino (B. darwinii) ir Julijanos (B. julianae) – raugerškiai sudaro puikias neformalias gyvatvores, žydinčias pavasarį geltonais žiedais. Tunbergo raugerškis (B. thunbergii) – meta lapus.

Raugerškis gali būti ir nykštukinė žemaūgė gyvatvorė – eile susodinti žemaūgiai augalai, kurių aukštis ribojamas karpant. Gali būti tiek formuojamoji, tiek neformuojamoji. B. thunbergia atropurpurea ‘Nana’ sudaro gražią tankią neformalią gyvatvorę, kurios aukštis apie 45 cm. Lapai raudonoki.

Skroblas. Tai – formuojamoji gyvatvorė, kurios augalai meta lapus. Nekarpomas gyvatvorėje greitai pasiekia 2,5 m aukštį. Gerai auga molingose dirvose, rudenį parudavę lapai paprastai žiemoja.

Visžalė eskalonija (E. macrantha) gerai pakelia druskingą orą, todėl dažnai auginama pajūrio srityse.

Bukas. Formuojamoji gyvatvorė, meta lapus. Paprastasis bukas (F. sylvatica) turi veislių su žaliais ir purpuriniais lapais. Rudenį paruduojantys lapai žiemoja.

Dygialapis bugienis (I. aquafolium) sudaro tankią visžalę gyvatvorę, kurią gali puošti vaisiai arba margi lapai.

Slyvų gyvatvorės gali būti formuojamos arba neformuojamos. Formuojamoji visžalė gyvatvorė. Vaistinė lauravyšnė (P. laurocerasus) ir mažalapė lauravyšnė (P. lusitanica) sudaro puikias aukštas ir tankias gyvatvores, bet reikalauja daug vietos. O dygioji slyva - neformuojamoji (laisvai auganti) gyvatvorė, meta lapus. Anglijoje dygiosios slyvos (P. spinosa) gyvatvorės juosia laukus. Pavasarį žydi baltais žiedais.

Dyglainė. Neformuojamoji (laisvai auganti), visžalė gyvatvorė. Galima sodinti labai paplitusią raudonvaisę dyglainę (P. coccinea), dažniau patariama sodinti gyvatvorėje Rodžero dyglainę (P. rogersiana). Retinama vasarą, paliekant ūglius su vaisių užuomazgomis.

Žydintis serbentas. Paprastai auginamas kaip krūmas, tačiau susodinti tankiai (kas 30 cm) serbentai gali sudaryti gražią gyvatvorę.

Rožė. kurios krūminių, arba parko rožių veislės sudaro puikias neformuojamąsias gyvatvores.

a
Rožių gyvatvorė.

Kukmedis. Bene labiausiai mėgstamas gyvatvorės augalas. Yra ir ryškių geltonspyglių veislių. Lėtai įsišaknija.

Žinodami įvairiausių faktų, galėsite pasisemti puikių įdėjų, kaip papuošti savo kiemą! Tereikia fantazijos.

Facebook komentarai