Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Daukšiuose laukiniai plėšrūnai siaučia nevaldomi

Autorius: Milda JONKIENĖ
Daukšiuose vilkai tapo jau šeimininkais. Danutės Kasparavičiūtės nuotr.
Daukšiuose vilkai tapo jau šeimininkais. Danutės Kasparavičiūtės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Vos už keliolikos kilometrų nuo Marijampolės, Daukšių miestelio, esančio tarp Žuvinto ir Amalvo pelkių, gyventojai kenčia nuo vilkų, lapių bei kitų laukinių gyvūnų antpuolių. Vien tik ūkininkės Danutės Kasparavičiūtės ūkyje lapės per pastaruosius kelis mėnesius papjovė 30 žąsų, o prieš kelias dienas vilkai įsisuko į mėsinių galvijų būrį ir paskerdė pusės metų telyčaitę.

Čia gyvenančius žmones baugina tai, jog laukiniai gyvūnai taip suįžūlėjo, kad skerdynes rengia tiesiog vidury miestelio, sodybų kiemuose ir šalia esančiose ganyklose. Vidurnaktį Daukšiuose gatvių sankryžoje galima sutikti stoviniuojančius vilkus, o lapės savo aukas čia doroja vidury dienos, nepaisydamos nei šalia plyšojančių šunų, nei jas mėginančių nuvyti žmonių.

Lapės įsisuko į žąsis

„Žąsis auginu daugiau nei 5 metus, turiu inkubatorių, jas pati iš kiaušinių išsiperinu. Šį pavasarį buvau išperinusi 50, tai iki rudens jų liko vos dešimt. Mūsų sodyboje lapės žąsis pradėjo pjauti dar vasaros pradžioje. Vis pasigesdavome kokios žąsies, o vieną dieną lapės jų parėžė net dvylika“, – beviltiška padėtimi guodėsi Danutė.

Pasak jos, savo kruviną darbą lapės atlieka dienos metu, nes vakare paukščius ūkininkė uždaro. Anksčiau irgi buvo, kad lapės kokį kalakutą nusineša, pasipjauna broilerių viščiukų. Tačiau dabar jau visame kaime turbūt nėra sodybos, kurioje lapės nebūtų pašeimininkavę. Joms jokios tvoros – ne kliūtis. Net ir iš uždaryto tvarto rudės įsigudrina per langutį įsiropšti ir paukščius išsinešti.

„Sunku net įsivaizduoti, kad lapės gali tokiais kiekiais naminius paukščius ėsti, greičiau tai jau tapo jų pramoga. Lapių pas mus pilnas kaimas, niekas jų nešaudo, niekam jos nerūpi. Medžiotojai tik trauko pečiais ir pataria joms mėtyti užnuodytą mėsą“, – guodėsi ūkininkė.

Anot jos, pernai lapės parėžė 8 jos užaugintus broilerius, du didžiulius kalakutus, užpuolė būdoje perinčią žąsį, išdraskė lizdą, išvogė jau besiritančius žąsiukus. Liko iš tos vados tik vienas kampelyje pasislėpęs. Dabar ji turi 20 žąsų ir nežinia, ar visos sulauks Kalėdų. Padarytus nuostolius ūkininkė skaičiuoja šimtais eurų, mat viena suaugusi žąsis kainuoja apie 30 eurų.

„Auginame paukščių, galvijų. Stengiamės, kad galėtume vaikus į mokslą leisti, nereikėtų pašalpų prašyti. Tačiau kai daugiau prarandi, nei užaugini, rankos nusvyra. Esu gamtos mylėtoja, tad nors ir labai pykstu, bet kartais atlaidžiau pažiūriu ir sakau, kad turime su gamtos gyventojais dalintis, bet kai jie taip be saiko įsisiautėja, negaliu su tuo taikstytis“, – tikina ūkininkė.

Vilkams parūpo galvijai

Ypač Danutei skaudu dėl pastarųjų dienų įvykio, kai vilkai čia pat, prie namų esančioje ganykloje, papjovė jų dvylikamečio sūnaus augintą ir mylėtą telyčaitę. Iš viso ūkininkai turėjo 9 mėsinius galvijus.

„Jau kaip tik ketinome galvijus susiginti į tvartą, nes pranešė šaltus orus. Kaip nujausdami vilkai prisistatė paskutinį vakarą, maždaug apie 20-21 val. Pirmiausia puolė metinę telyčią, ją apdraskė, bet nepapjovė, o tada metėsi ant mažesnio grobio – pusmetinės telyčaitės“, – prisiminė Danutė.

Pasak jos, ši, vargšelė, atitrūkusi nuo grandinės, dar bėgo namų link, bet plėšrūnai ją pasivijo. Baisu ir pagalvoti, kokį siaubą ir kančias gyvulėlis turėjo iškęsti, nes gerklė nebuvo perkąsta, tad gyvą ją vilkai tampė, draskė ir ėdė. Šita egzekucija vyko praėjusį ketvirtadienį. Kaimynai sakė girdėję, kad gyvuliai baubia, bet galvojo dėl to, kad juos į tvartą gena. Niekas nemanė, kad čia vyksta kruvinos grumtynės su vilkais.

„Iš telyčios ne kas beliko – per pirmąją naktį jie matyt ėdė, kiek pajėgė tiesiog arime, kur buvo ją nusitempę. Nusiplėšę nusinešė kumpius, o per kitas porą dienų laukiniai žvėrys ją gabalais išsinešiojo, beliko tik ausis su numeriu ir kailio gabalėlis. Kai kitą vakarą buvome į tą vietą su vyru nuvažiavę, tai iš aplink žolių tik žiba žvėrių akutės...“, – šiurpią istoriją pasakojo galvijų šeimininkė.

Pasak Danutės, telyčia buvo nemaža, tad reikėjo ne vieno vilko, kad tokią sudorotų. Tą byloja ir rasti pėdsakai, kurie pašiurpino savo dydžiu. Ir jau ne pirmą kartą moteriai tenka susidurti akistata su vilkais. Kartą melžiant karves pajuto, kad šios lyg nesavos, kažko tarsi nudiegtos stovi. Pakėlusi akis maždaug už 15 metrų pamatė į ją įsistebeilijusį vilką. Nežinojo ką daryti – nei bėgt, nei rėkt... Laimei pro šalį kaip tik važiavo pažįstamas medžiotojas su keliais vyrais. Pastebėję nustėrusią moteriškę ir netoliese vilką, sustojo, išlipo iš mašinos, o tuo tarpu iš žolės pakilo dar vienas vilkas. Žvėrys pamažu atsitraukė ir nubidzeno savais keliais. Kuo būtų pasibaigusi ši istorija jei ne toks laimingas sutapimas?

Vilkų veisykla gyvuos ir toliau?

Ūkininkė pasakojo, kad prieš pusmetį vilkai Daukšiuose „paklojo“ kaimyno veršį. Bet jis niekur nesikreipė. Pats likučius susitvarkė. Ji apie tai, kas nutiko, pirmiausia pranešė seniūnijai. Buvo atvykęs seniūnas. O penktadienį ir pats aplinkos ministras Kęstutis Mažeika čia apsilankė.

„Sužinojom, kad tuos gyvulio likučius turime išsaugoti ir priduoti Rietavo įmonei, iš ten gauti pažymą, nes kitaip jokios kompensacijos negausime. Bet kas ta kompensacija prieš tai, kad praradome taip mylėtą gyvulėlį, jo mums jau niekas nebesugrąžins. Nesuprantu, kodėl nieko nedaroma, kad būtų suvaldyta ši nenormali situacija, kai nerasdami grobio miškuose, plėšrūnai traukia tiesiog į gyvenvietes? Negi lauksime, kol žmones jie pradės puldinėti? Ministras labai nuoširdžiai užjautė, bet dūsavo, kad vienas nieko negali pakeisti“, – apgailestavo moteris.

Ji tikino, kad su medžiotojais bendros šnekos taip pat nepavyksta rasti – pats lieki kaltas. Anot jos, žmonės šią vietovę jau praminė vilkų veisykla.

„Visi puikiai žino, kad į savo medžioklės vietą vilkai po kelių dienų sugrįžta. Tai kodėl nepabudėjus ir nenudėjus plėšrūnų, juk yra tam skirtos kvotos? Niekas to nesiėmė. Jei kokio medžiotojo gyvulius paskerstų, tikriausiai jis tuoj griebtųsi ginklo, o dabar paprastas žmogus ir jam padaryta žala niekam nerūpi“, – svarstė moteris.

Anot jos, pilnas kaimas kiaunių, šeškų, lapių, bet visiems – „dzin“. Esą liepia patiems juos išnuodyti. „Aš užaugusi Daukšiuose, būdavo laukai pilni gyvulių, ganėsi pamiškėje ir niekada neteko girdėti, kad vilkai juos skerstų. Dabar, turbūt, neturėdami miške ką susimedžioti, jie traukia į mūsų ganyklas ir miestelį“, – spėliojo pašnekovė.

Dabar, pasak D. Kasparavičiūtės, jie laukia atvykstančių utilizacijos įmonės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atstovų, kurie turėtų paimti tai, kas liko iš telyčios. Už paslaugą teks susimokėti ir tikėtis, kad bent jau kažkokia piniginė kompensacija bus išmokėta. Tačiau, anot ūkininkės, kur kas būtų geriau, kad ne pinigais valdžia „žaizdas“ lopytų, o spręstų laukinių gyvūnų balanso problemas. 

Facebook komentarai