Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Daugiau kaip 90 proc. išdeginto ploto – pernykštės žolės degintojų darbas

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Paskutinę kovo dieną šalies ugniagesiai vyko gesinti net 600 gaisrų, kuriuose išdegė per 381 hektarai pievų ir miškų. Didžiausią rūpestį iki šiol kelia pernykštės žolės degintojai, kurių išdegintas plotas sudarė beveik 360 hektarų arba daugiau kaip 90 proc. viso bendro ploto.

Kaip ir kasmet, pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį. Vos atšilus orams žolė deginama neatsižvelgiant į žalą gamtai, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų, rizikuojant savo bei kitų žmonių sveikata bei gyvybe.

Negana to, kad pernykštės žolės deginimas kenkia aplinkai bei žmonėms, jis dar ir kainuoja visiems mokesčių mokėtojams – juk kainuoja ir ugniagesių gelbėtojų nuvykimas į gaisravietę, ir jų darbo priemonės bei įrankiai. Skaičiuojama, kad ugniagesių ekipažo kuras ir gaisro gesinimo priemonės vienai valandai mokesčių mokėtojams kainuoja daugiau kaip 70 eurų, o per metus ugniagesiai išvyksta 4 000–5 000 kartų. Lengva paskaičiuoti, kiek tik dėl to dūmais paleidžiama pinigų – apie 1 000 000 eurų.

Be to, deginantys žolę ūkininkai rizikuoja, kad jiems bus sumažinta visa  priskaičiuota Europos Sąjungos paramos suma.

Per metus gaisrai išdegina per 10 000 hektarų pievų, ražienų, pamiškių, dėl  to žemės savininkai praranda galimybę gauti apie 1 700 000 eurų. Ūkių nuostoliai tik dėl dirvožemio praradimo degant žolei tame plote siekia apie 5 000 000 eurų. O kur dar kasmet dėl pernykštės žolės deginimo kylančių apie 100 miško gaisrų, apie 5-6 durpynų gaisrų padaromus nuostolius. Didžiausius nuostolius žemių savininkai patiria ne dėl baudų, bet dėl sunaikinto dirvožemio.

Facebook komentarai