Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Daržininkystės rinkoje – prastos nuotaikos

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos daržininkystės sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kalba eina ne apie kelias dešimtis stambių daržininkystės ūkių, o apie šimtus smulkių daržovių augintojų. Dėl užsitęsusio karantino smulkieji ūkininkai prarado prekybos rinkas: nevyko prekyba turgeliuose, kioskuose, neveikė restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo įstaigos. Daug žalos atnešė ir tai, kad nedideliuose ūkiuose nėra modernių daržovių saugyklų, kuriose būtų buvę galima derlių išsaugoti iki šiol.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė prognozuoja, kad kitąmet labai sumažės daržininkystės ūkių.

„Daržininkų pajamos krito, perspektyvos sumenko, o dar skirstant ES paramą tikrieji daržovių augintojai buvo nustumti į užribį“, – apie prastas nuotaikas kalbėjo Z. Cironkienė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, bandydamas bent kiek palengvinti situaciją, kreipėsi į visuomenę, ragindamas ją pirkti tik lietuviškus produktus. „Norėčiau paprašyti visuomenę rinktis lietuvišką produkciją, palaikyti mūsų ūkininkus, taip kartu prisidėsime prie bendro tikslo siekimo ir išėjimo iš pandemijos pasekmių“, – sakė K. Navickas.

Pirkėjai turėtų žvelgti giliau

„Agroeta“ pakalbino daržovių augintojus ir klausė: kur jie mato galimas išeitis?

Nepanoręs būti įvardintu, daržininkas pasakojo pamokančią istoriją, kaip kartą jam teko važiuoti per Vokietiją kartu su Danijos ūkininko šeima. „Artėjant Danijos link, kartu keliavę ūkininko vaikai ėmė prašyti, kad tėvas degalinėje jiems nupirktų saldumynų ir atsigerti“, – prisimena pašnekovas. Turtingo ir vaikus labai mylinčio tėvo žodžiai buvo tokie: „Tuoj pravažiuosim sieną ir savo šalyje jums nupirksiu, ko tik panorėsit“. Šie žodžiai ilgam įstrigo lietuvio atminty...

Gaan stambaus daržininkystės ūkio šeimininkas mano, kad problema yra būtent visuomenės sąmoningume. „Nemažai gyventojų neperka lietuviškos produkcijos, galvodami, kad Lietuvos ūkininkai yra veltėdžiai ir išlaikytiniai, todėl tokiems siūlyčiau rimtai pasidomėti, o kiek gi mokesčių mes sumokame ir kad esame remiami tik todėl, kad maistas parduotuvėse būtų pigesnis“, – kalbėjo žemdirbys.

Daržininkas kviečia žmones prieš perkant visada pagalvoti, kam atiteks už prekę sumokėti pinigai? „Suprantama, prekybininkai savo dalį gauna ir už lietuvišką, ir už lenkišką produktą, tačiau to produkto pagaminimo, užauginimo „šaknys“ yra skirtingos“, – aiškino pašnekovas.

Lietuvos šiltnamių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas įsitikinęs, kad būtina skatinti lietuviškos produkcijos gamybą.

„Skeptikai pasakys: o kam auginti, jei Lenkijoje galima pigiau nusipirkti“, – teigė šiltnamių augintojas, iškart akcentuodamas, kad jei neturėsime savo produkcijos, tai ir lenkiška pasidarys kelis kartus brangesnė. Be to, jis pabrėžė, kad sunkiausiu momentu jokia valstybė tikrai neparduos maisto kitai, jei jo pačiai truks. Visos valstybės pirmiausiai galvos apie savo piliečių poreikius.

„Žmonės, ypač miestiečiai, privalo žinoti, kad sunkiu laikotarpiu juos gelbės tik Lietuvos maisto augintojai bei gamintojai, todėl dabar nuo jų nusigręžti yra labai neteisinga“, – palaikyti savus kvietė P.Andriejavas.

Kam palaikyti kitus, jei geriau – savus

Pasidarė įdomu, ar Lietuvos pirkėjai žvelgia į maisto produkto kilmę ir kas – kaina ar kokybė – lemia jų pasirinkimą? Vartotojų klausėme, ar jie žino, kad dalis pinigų, sumokėtų už lietuvišką produktą, sugrįžta į valstybės biudžetą ir ar tai jiems svarbu?

Rimantė, administracijos darbuotoja, Kaunas: Labai retai pažiūriu į produkto kilmę. Jei man graži, tarkim daržovė, tai ir perku. Jos kokybė, žinoma, taip pat svarbi. Žinau, kad pirkdama lietuvišką produkciją kažkiek papildau šalies biudžetą, bet tai niekada nėra mano apsilankymo parduotuvėje tikslas.

Laima, įmonės darbuotoja, Kėdainiai: Man gamintojas labai svarbus, o prioritetą visada suteikiu lietuviškoms prekėms. Mūsų šeimai patinka vietiniai gamintojai, jie patys geriausi, nors kartais produktai yra šiek tiek brangesni. Apie šalies biudžetą niekada negalvoju, nes pakanka galvoti apie savąjį. Esu įsitikinusi, kad lietuviški maisto produktai yra gerokai šviežesni už atvežtinius, todėl renkuosi juos.

Silvija, pardavėja, Šiauliai: Į produkto kilmę pasižiūriu tik kai kada. Suprantama, pirkdama obuoliukus ar mėsytę, žiūriu, kad jie būtų lietuviški. Šalies biudžetas turėtų būti svarbus kiekvienam piliečiui, tačiau dauguma žmonių žiūri, kaip čia pigiau apsipirkus. Štai ir mano pirkėjai klausia, ar čia lietuviška, ar ekologiška, bet vis tiek renkasi pigesnį produktą.

Rita, namų šeimininkė, Klaipėda: Man visada mielesnė lietuviška produkcija. Ji visad geriau atrodo, yra šviežesnė ir skanesnė. Pirmenybę kaskart teikiu lietuviškai mėsai, šviežiems agurkėliams, salotoms. Atkreipiu dėmesį į prekybininkų organizuotas akcijas, bet jei „akcijiniai“ produktai atrodo prastai, renkuosi brangesnius.

Niekad negalvojau apie valstybės biudžetą, bet po šito klausimo, supratau, kad tai labai svarbu. Kam palaikyti kitus, jei geriau – savus. Anksčiau apie tai nepagalvojau, mažai domėjausi, bet dabar rinksiuosi tik lietuviškus produktus.

Facebook komentarai