Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Daržininkas jau surikiavo darbus ir džiaugiasi, kad daigai iš Lenkijos jį pasiekė sutartu laiku

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Kėdainių r., Lančiūnavoje ūkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas augina bulves, morkas, burokėlius, tačiau daugiausiai savo žemių skiria kopūstams.
Kėdainių r., Lančiūnavoje ūkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas augina bulves, morkas, burokėlius, tačiau daugiausiai savo žemių skiria kopūstams.
Printer Friendly, PDF & Email

Nors Lietuvos kaimuose, taip pat prie miestų esančiuose kolektyvinių sodų daržuose dar pakankamai ramu, gal tik viena kitas sodietis, pasisodinęs ankstyvųjų bulvių, moderniuose daržininkystės ūkiuose dabar pats darbymetis.

Kėdainių r., Lančiūnavoje ūkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas augina bulves, morkas, burokėlius, tačiau daugiausiai savo žemių skiria kopūstams. „Šiai dienai jau baigėme sodinti ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų daigus, dabar sodinam bulves, po to ateis eilė ir morkoms su burokėliais, vėlyvųjų veislių kopūstams“, – apie nenutrūkstamą darbų srautą „Agroetai“ pasakojo lančiūnaviškis. 

Pasak V. Girdzijausko, jis labai nustebo, kai iš anksto Lenkijoje užsakyti kopūstų daigai, į ūkį atkeliavo sutartu laiku.

„Nė nežinau kaip jiems karantino sąlygomis taip pavyko padaryti, bet užsakymas buvo įvykdytas laiku ir darbai ūkyje vyko pagal nustatytą grafiką“, – sakė V. Girdzijauskas. Lančiūnavos apylinkių laukuose pasodinti kopūstų daigai yra pridengti agroplėvele, pagal galimybes – laistomi.

Kaip didžiausią šiandienos problemą V. Girdzijauskas įvardino drėgmės stygių. Anot daržininko, stiproki vėjai labai džiovina dirvos paviršių, o ir gilesniuose žemės sluoksniuose – sausa.

„Būtų galima dalį laukų palaistyti, bet reikia turėti iš ko“, – kalbėjo ūkininkas, teigdamas, kad pamiškių grioviai tušti, miškuose – sausa it parkuose.

Šiemet, saugodamas drėgmę, V. Girdzijauskas savo laukuose išbando naujovę – ūkininkas skirtinguose lygiuose patvenkė drenažo rinktuvus.

„Gruntinio vandens lygis gana žemas, todėl norėdami apsisaugoti nuo dar didesnio kritimo, melioracijos sistemų rinktuvus užtvenkėme prie žiočių, pagal situaciją, ir aukštesnėse rinktuvų vietose“, – apie pastangas laukuose išsaugoti vandenį pasakojo patyręs daržininkas, akcentuodamas, kad patvenktos melioracijos sistemos yra tik jo dirbamuose laukuose.

„Agroeta“, sužinojusi apie tokią drėgmės išsaugojimo galimybę, kreipėsi į grūdininkus, kurie taip pat dejuoja dėl vandens stygiaus ir savo laukuose turi net po kelias, nepriklausomas melioracijos sistemas.

Kėdainių r. javų augintojai šiuo klausimu yra vieningi. Jie patvirtino, kad pavienių bandymų patvenkti drenažo rinktuvus buvo, bet tai buvo daroma su didele baime, nes dėl padidėjusio vandens spaudimo galima sugadinti visą rinktuvą. „Taip galima bandyti daryti tik lygiame žemės reljefe, bet geriau savo dirvose įrengti išmaniąją melioracijos sistemą“, – kalbėjo nepanoręs būti įvardintu stambus ūkininkas. Anot jo, išmanioji melioracijos sistema vožtuvų pagalba palaiko aukštesnį gruntinio vandens lygį, nors kartu pašnekovas pripažino, kad tai nėra pigus dalykas ir praktikoje dar mažai patikrintas.

Facebook komentarai

bas

a