Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Danijos sprendimas nugaišinti milijonus audinių sėja baimę ir mūsų šalies ūkiuose

Autorius: Loreta MAČIULIENĖ
„Danija kol kas vienintelė valstybė, kuri ėmėsi tokių drastiškų priemonių, nors koronavirusas yra daugelyje kitų valstybių“, – sako Č. Tallat–Kelpša.
„Danija kol kas vienintelė valstybė, kuri ėmėsi tokių drastiškų priemonių, nors koronavirusas yra daugelyje kitų valstybių“, – sako Č. Tallat–Kelpša.
Printer Friendly, PDF & Email

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vakar informavo iš Danijos kompetentingos institucijos gavusi oficialų pranešimą apie šios šalies audinių fermoje mutavusį koronavirusą. Remiantis gauta pirmine informacija, audinėms ir jas prižiūrintiems asmenims atlikus testus nustatyta SARS-CoV-2 viruso mutacija.

Virusas Danijoje yra išplitęs į 207 audinių ūkius. O siekiant išvengti didesnio viruso plitimo, priimtas sprendimas nugaišinti ūkiuose laikomas audines. Šioje šalyje auginama mažiausiai 15 milijonų kailinių žvėrelių.

„Danija kol kas vienintelė valstybė, kuri ėmėsi tokių drastiškų priemonių, nors koronavirusas yra daugelyje kitų valstybių: Olandijoje, Švedijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse. Bet tokių priemonių imasi tik Danija. Ar tos priemonės tikrai moksliškai pagrįstos – aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Nežinau ar tikrai mokslininkai jau žino. Danijos ūkininkai, mano žiniomis, tą priima daugiau kaip politinį sprendimą, kiek jie teisūs čia sunku pasakyti. Aš nemanau, kad kažkas turi 100 procentinius įrodymus, kad reikia taip elgtis, bet valstybė turtinga, tai gali leisti sau taip elgtis“, – sako Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Č. Tallat–Kelpša.

Mūsų šalies žvėrelių augintojai dėl tokios padėties neslepia nerimo – neaišku koks sprendimas būtų priimtas nustačius koronaviruso židinį, kurioje nors mūsų šalies fermoje.

„Sukelia baimę, nes nežinome ko čia dar galima tikėtis, – nerimauja Č. Tallat–Kelpša. Ačiū Dievui Lietuvoje dar negirdėti nei vieno atvejo, kad būtų apsirgę darbuotojai ar žvėreliai. Mūsų privalumas yra tas, kad fermų tankis yra labai didelis, dažniausiai vieną fermą nuo kitos skiria keliasdešimt kilometrų. O to nėra Danijoje, kur tikrąją to žodžio prasme išėjus į lauką galima pasisveikinti su kitos fermos darbuotojais“.

Lietuvos žvėrelių augintojai, pasak asociacijos vadovo, ir VMVT specialistai nuolat aptaria esamą padėtį.

„Jie mums duoda patarimų, buvo posėdis prieš pora dienų ir vakar kalbėjome, ir bet kada kai reikės kalbėsime. Stebime padėtį – nedelsiant turime pranešti jeigu susirgtų darbuotojas, jau nekalbu jeigu būtų rasta audinių su kažkokiais požymiais. Padėtis yra stebima. Imamės biosaugos priemonių. O kas būtų jeigu būtų? Tai priklausys viskas nuo to kas atsitiktų. Gali būti kaip Švedijoje kur sakykime keletą žvėrelių rado, užmigdė ir viskas apsiramino, bet aišku jau čia ne man spręsti, viską informuos atsakingos institucijos kaip elgtis priklausomai nuo situacijos“.

Imtasi griežčiausių saugumo priemonių

Žvėrelių fermose – itin griežtos saugumo priemonės. Menkiausią kontaktą su COVID–19 turėję darbuotojai ar bent tokį įtariantys, turi nusišalinti nuo darbo.

„Mes mokame atlyginimą tokiems žmonėms, kad jie neturėtų finansinio spaudimo eiti į darbą. Dirbantysis pas mus negali neturėti kontakto su žvėreliais, jis turi ateiti į fermą, pašerti, apžiūrėti ar viskas tvarkoje, jeigu reikia kažką padaryti, tai kontaktas neišvengiamas, tik tiek, kad labai mažai žmonių tą kontaktą turi. Visi suprantame kas mums gresia, tai čia reikia būti bepročiu, kad nesisaugoti“, – sako asociacijos vadovas.

Dėl karantino negavo 90 procentų pajamų

Pirmasis karantinas Lietuvos žvėrelių augintojams, pasak Č. Tallat–Kelpšos, labai stipriai smogė – buvo sustabdytas žmonių judėjimas, nevyko aukcionai.

„Galiu pasakyti, kad pavyzdžiui mūsų ūkis, palyginus su 2019 metais, iš kailių gavo vos 11 procentų pajamų per pirmąjį pusmetį. Taigi 90 procentų pajamų trūkumą turime, tas sukėlė apyvartinių lėšų trūkumą. Dabar jeigu žiūrėti – šiuo metu yra ne aukcionų sezonas. Nuo rugsėjo iki vasario aukcionai nevyksta, tai dabar jeigu ir būtų apribotas kažkiek judėjimas, tai mums nedarytų didelės įtakos. Vasarį matysime, jeigu bus ribojamas judėjimas ir vėl nebus galimybės pirkėjams atvykti į aukcioną, tada bus vėl problema“, – sako Č. Tallat–Kelpša.

Pastebėję, kad audinių ūkyje gyvūnams pasireiškė karščiavimas, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymiai ar padidėjo gyvūnų gaištamumas, arba turėdami informacijos, kad ūkio darbuotojui, prižiūrinčiam gyvūnus, yra nustatyta COVID–19 infekcija, audinių laikytojai privalo nedelsdami apie tai informuoti VMVT.

VMVT jau parengė rekomendacijos prevencijai ir numatė veiksmus židinio likvidavimui.

Lietuvoje, skaičiuojama, šiuo metu laikoma apie 1 mln 300 tūkst. žvėrelių. 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA