Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Cukrinių runkelių augintojai piktinasi supirkėjo suteiktomis privilegijomis latviams

Autorius: Dainius MAKYS
Lietuvos augintojai piktinasi dėl nevienodų supirkimo sąlygų, kurios yra jiems ir kaimynams iš Latvijos.
Lietuvos augintojai piktinasi dėl nevienodų supirkimo sąlygų, kurios yra jiems ir kaimynams iš Latvijos.
Printer Friendly, PDF & Email

Jau kuris laikas tarp Lietuvos cukrinių runkelių augintojų ir jų supirkėjų bei perdirbėjų tvyro įtampa. Augti ji pradėjo prieš trejus metus, kai buvo panaikintos cukrinių runkelių auginimo kvotos. Situaciją aštrino ir trys iš eilės sekę šiai kultūrai nepalankus meteorologiniai sezonai. Ar cukriniai runkeliai išvengs daugiau nei prieš du dešimtmečius išnykusių lietuviškų linų likimo, domėjosi portalas „Agroeta“.

Kooperatyvas išsigrynino savo gretas

Neabejotinai stipriausia šalies cukrinių runkelių augintojų dalis vienijosi po Žemės ūkio kooperatyvo Kėdainių krašto cukriniai runkeliai (ŽŪK KKCR) vėliava.

„Anksčiau ši organizacija vienijo apie 220 narių, tačiau Europoje įsigaliojus Duomenų apsaugos įstatymui, dalis cukrinių runkelių augintojų nuo kooperatyvo ėmė slėpti savo ūkio duomenis (cukrinių runkelių auginimo plotų dydžius – aut. past.), todėl situacija tapo nebevaldoma ir mes buvome priversti imtis veiksmų“, – sakė KKCR kooperatyvo pirmininkas Algimantas Šleževičius.

Pasak A. Šleževičiaus, slapukauti nusprendusiems ūkininkams buvo pasiūlyta „atskleisti kortas“ arba pasitraukti iš kooperatyvo.

„Buvo įvairių sprendimų ir kelių, tačiau dabar, kaip rezultatą, turime 106 vieningų narių kolektyvą, prie kurio šiomis dienomis nori prisijungti dar keletas ūkininkų“, – kalbėjo A. Šleževičius.

Kalbėdamas apie tokį drastišką kooperatyvo susitraukimą, jo pirmininkas teigė, kad jis prasidėjo nuo to, kad Kėdainių krašto saldžiųjų šaknų augintojų iškovotomis sąlygomis galėjo naudotis visi Lietuvos cukrinių runkelių augintojai, nemokant jokių mokesčių.

„Mes prižiūrėjom cukraus fabrike esančią laboratoriją (ten nuolat dirbo KKCR darbuotojas –aut. past.), mūsų, kaip stambaus žaliavos tiekėjo, iškovotas supirkimo kainas gaudavo visi augintojai. Tada suprantama, dažnas pagalvojo, o kam man mokėti kooperatyvo nario mokestį, jei aš ir taip gaunu tokias pat sąlygas“, – situaciją komentavo kooperatyvo vadovas.

Pasiūlymas kvepiantis ultimatumu

Cukraus kaina Europos, beje ir Pasaulio rinkose, stipriai kritusi. Suprantama, prie to nemaža dalimi prisidėjo ir cukraus gamybos kvotų Europoje panaikinimas. Tarp pramoninkų, cukraus gamintojų, šiuo metu vyksta karas, kuris žlugdo visus cukrinių runkelių augintojus ir jei Pietų Europos cukrinių augintojai dar išgyvena, tai šiauriau esančių valstybių ūkininkai nebegali taikytis su šiandienos cukrinių runkelių supirkimo kainomis.

„Mūsų netenkina produkcijos supirkėjo, „Nordic Sugar Kėdainiai“, siūloma cukrinių runkelių supirkimo kaina, nes ji nepadengia šios kultūros auginimo, kasimo ir kitų kaštų. Visuotinio kooperatyvo narių susirinkime buvo priimtas sprendimas siekti didesnių supirkimo kainų, o nepavykus jų išsiderėti, cukrinių runkelių ateinantį sezoną visai nebeauginti. Kas pažeis šį, kiekvieno nario parašu patvirtintą susitarimą, turės sumokėti 300 eurų baudą už slapta augintą runkelių ha“, – dalykiškai paaiškino A. Šleževičius.

Prie derybų stalo su „Nordic Sugar Kėdainiai“ kėdainiečiai nesėdo tuščiomis, jie fabrikui pateikė 6 tūkst. ha cukrinių runkelių, esančių nuo fabriko netoliau nei 40 km, auginimo pasiūlymą, o tai neabejotinai stambiausias pasiūlymas iš visų augintojų.

„Mes esame didžiausi, mes norim geriausių sąlygų ir kainų“, – teigė ŽŪK pirmininkas, be kita ko užsimindamas, kad fabrikas šiemet yra sutaręs dėl beveik 1 000 ha cukrinių runkelių, kurie bus užauginti Latvijoje.

Čia jam kyla klausimas, negi latviams apsimokės produkciją vežti beveik 200 km iki Kėdainių, jei to neapsimokėjo daryti už 100 km esantiems Šakių ūkininkams.

„Zanavykams transporto kaštų fabrikas kompensuoti nesutiko, o kaip bus su latviais, gal jiems taikomos išskirtinės sąlygos“, – klausimą kėlė kėdainietis.

Cukrinių runkelių auginimas – patrauklus verslas

Apie derybas dėl cukrinių runkelių supirkimo kainų paklaustas „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris teigė: „Mūsų pozicija yra rinkos pozicija ir šiuo metu kalbėti apie kažkokį ženklų supirkimo kainų didinimą mes nematom galimybių. Ultimatumais besisvaidantiems ūkininkams siūlyčiau prisiminti istoriją, juk jau buvo panaši situacija, kai augintojai sprendė runkelių auginimo dilemą. Visi gerai žino, kad likusieji prie šio verslo nepasigailėjo ir visi kartu daug metų džiaugėmės gautais rezultatais“.

Pasak S. Mozerio, įvertinus šiandieninę situaciją įmonėje atlikti detalūs skaičiavimai rodo, kad saldžiąsias šaknis Lietuvos ūkininkams auginti vis dar apsimoka. Jo teigimu, šalyje yra 250 cukraus fabrikui lojalių runkelių augintojų kurie, įskaitant Latvijoje auginamus plotus, gali patenkinti cukraus fabriko poreikius.

„Žinoma, KKCR kooperatyvas yra stambiausias mūsų partneris, tačiau pasaulinės rinkos mums neleidžia mokėti tiek, kiek jis nori. Abipusės derybos dabar pačiame įkarštyje, todėl daugelio detalių aš atskleisti negaliu, bet tikiu, kad joms pasibaigus cukrinių runkelių auginimas ūkininkams išliks patraukliu“, – sakė direktorius.

Paklaustas apie sąlygas ir kainas Latvijos ūkininkams S. Mozeris teigė, kad ir čia nieko pasakyti negali.

„Pamatėm, kad Lietuvoje galime pritrūkti žaliavos ir nebeturėjom iš ko rinktis, pasiūlėm latviams, šie sutiko ir viskas. Kiekvienas atvejis yra individualus ir konfidencialus, todėl apie supirkimo kainas ir transportavimo kaštus nieko negaliu komentuoti“, – savo pozicijų laikėsi fabriko atstovas.

Latviams ir lietuviams nevienodos sąlygos?

Telefonu pakalbintas Lietuvos cukrinių runkelių augintojų (LCRA) asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas „Agroetai“ sakė, kad ši situacija jam yra puikiai žinoma ir jis pilnai palaiko KKCR kooperatyvo pasirinkimą.

„Cukrinių runkelių augintojams galai nesueina jau kelintus metus iš eilės, tai gal tikrai geriau imtis gerokai pelningesnio rapsų auginimo nei vargti su šia žemės ūkio kultūra. Mano įsitikinimu, fabrikas laikosi skaldymo ir valdymo strategijos, o nuo jos labiausiai nukenčia žemdirbiai“, – kalbėjo K. Patiejūnas.

Asociacijos vadovas priminė atvejį, kai fabrikas nesutiko 100 proc. kompensuoti runkelių pristatymo į Kėdainius Šakių augintojams, o dabar tai daro Latvijos ūkininkams.

„Žinoma, mes pačios sutarties nematėme, bet įtariam, kad latviams bus padengtos visos transporto išlaidos, nes jei dėl kelionės iki Šakių ekonomika ėmė braškėti, tai ką bekalbėti apie vos ne dvigubai didesnį atstumą“, – sakė K. Patiejūnas.

„Matydami situaciją, pavadinčiau ją dramatiška, mes pagalbos kreipėmės į Vyriausybę. Deja, ten mus gal ir išgirdo, tačiau Žemės ūkio rūmuose buvo nuspręsta geriau palaikyti sėklininkystės ūkius, o mes taip ir likome nuošaly“, – teigė  LCRA asociacijos vadovas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro