Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Bruka paramą, tačiau gavėjai jos baidosi ir siūlo remti tiesiogiai žemdirbius

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Valstybė sumanė žemės ūkiui skirti solidų paramos paketą, o didžiąją jos dalį atseikėti pieno sektoriui. Tačiau pagalbos besikratantys pieno perdirbėjai įsitikinę, kad toks modelis naudingas tik kelioms bendrovėms, rašo „Lietuvos rytas“.

Numatytas 160 mln. eurų paketas nuo COVID-19 nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui kol kas džiugina tik paukštieną ir kiaušinius tiekiančius verslininkus. Jiems ketinama skirti 20 mln. eurų. Tiek pat planuojama skirti ir gyvulininkystei. O kiaulių augintojai išvis jaučiasi pamiršti, jiems paramos apskritai nenumatyta.

Tuo metu pieno rinkai siūloma suma siekia net 120 mln. eurų. Tačiau pagrindiniai rinkos dalyviai niekaip negali įtikinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), kad ši pinigus skirtų ne jiems, o labiausiai lėšų stokojantiems ūkininkams.

Vietoj to ministerija sumanė painią schemą, iš kurios gali pasipelnyti kai kurios įmonės, rašo dienraštis. Siūloma, kad perdirbėjai mokėtų pieno tiekėjams pastarųjų trejų metų kainos vidurkį, o mainais už tai gautų kompensaciją iš valstybės.

Tik ne visiems ji būtų vienoda, nes paramą numatyta teikti tik tuo atveju, jei eksporto netektys arba gamyba „į sandėlį“ viršija 10 proc. Tuo metu už vidaus rinkoje parduodamus produktus jokių kompensacijų nenumatyta.

Kaip rašo dienraštis, tokiu atveju vidaus rinkai produkcijos iš esmės netiekiančios įmonės, pavyzdžiui, kooperatyvas „Pienas LT“ ir kai kurios kitos, galėtų tikėtis šimtaprocentės kompensacijos dėl skirtumo, susidariusio mokant ūkininkams pagal įšaldytas, o ne rinkos kainas.

Tuo metu gausybę žinomų prekių ženklų valdančioms kitoms perdirbimo bendrovėms parama siektų tik 50-60 proc.

Tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo įmones – „Pieno žvaigždes“, „Vilkyškių pieninę“ ir „Rokiškio sūrį“ – vienijanti asociacija „Pieno centras“ dėl tokios vienų rinkos dalyvių protekcijos jau kreipėsi ir į ŽŪM, ir į Konkurencijos tarybą. Prie jos taip pat prisijungė „Žemaitijos pienas“ bei „Nordic proteins“.

„Tokia schema visiškai nelogiška. Joje numatyta, kad kuo įmonė prasčiau dirba ir kuo daugiau patiria nuostolių, tuo daugiau gaus paramos. Tai pritaikyta vos porai bendrovių, nes kitos dirba efektyviai ir negalėtų gauti pinigų“, – dienraščiui sakė „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis.

ŽŪM anksčiau ketino du mėnesius pienininkystės ūkius remti pagal melžiamų karvių skaičių. Tačiau ES nustatyta paramos vienam subjektui riba siekia 100 tūkst. eurų, todėl stambios bendrovės ja pasinaudoti galėtų tik iš dalies.

Lietuvos pieno sektoriuje veikia beveik 20 tūkst. ūkių, tačiau pusę žaliavos tiekia vos 3 procentai jų. Dešimčiai didžiausių ūkių tenka beveik dešimtadalis pieno supirkimo rinkos.

Tarp stambiųjų pieno ūkių yra valstiečių vedlio Ramūno Karbauskio šeimos valdoma žemės ūkio bendrovė „Draugas“, taip pat Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andrejaus Stančiko šeimos valdomas kooperatyvas „Pieno gėlė“.

Galbūt dėl to vėliau ministerija nusprendė paramą skirstyti per pieno perdirbimo įmones, skelbia „Lietuvos rytas“. Tačiau ne visas, o tik tas, kurios atitinka numatytus kriterijus. „Pieno centras“ jau anksčiau siūlė mokėti pinigus tiesiogiai žemdirbiams, o ne skirstyti juos per kitus rinkos dalyvius.

„Paramos reikia ūkininkams, o perdirbėjai tiesiog nori dirbti rinkos sąlygomis – konkuruoti ir tarpusavyje, ir su aplinkinių šalių įmonėmis“, – teigia E. Simonis.

Facebook komentarai