Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Britų mokslininkai paskelbė tyrimų rezultatus, kokie miškai geriau sugeria CO2

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Miškų biomasėje sukaupiami dideli anglies kiekiai ir todėl miškai vaidina didžiulį vaidmenį pasaulio anglies cikle, taip pat ir žmonių viltyse sušvelninti globalų atšilimą. Tropiniai atogrąžų miškai vadinami „planetos plaučiais“ ir iki nesenai buvo manoma, kad būtent jų vaidmuo yra pagrindinis anglies kaupime. Bet nauji moksliniai tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų, kad kitų platumų miškai iš tikrųjų gali geriau absorbuoti CO2 iš atmosferos, skelbia Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija.

Anot jos pranešimo, konkrečiai kalbant, tyrimai pateikia duomenų, kad jauni vidutinio klimato zonos miškai gali būti veiksmingesni anglies kaupikliai nei seni atogrąžų miškai.

Jungtinės Karalystės Birmingemo Miškų tyrimo instituto (BIFoR) mokslininkai atliko tyrimus modeliuodami anglies kaupimą senuose ir atsinaujinusiuose miškuose 1981 2010 laikotarpiu naudojant naujausius duomenis apie miškų amžių, pasaulinius žemės dangos pokyčius (duomenų rinkinys pateikiamas universiteto iš Merilando). Jų rezultatai, paskelbti neseniai leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ , rodo, kad nepažeisti senų miškų plotai sukaupia nuo 950 milijonų iki 1,11 milijardo tonų anglies per metus, o jaunesni miškai – tie, kurie auga mažiau nei 140 metų – sukaupia tarp 1,17 ir 1,66 milijardo tonų per metus.

Tai ne pirmas kartas, kai jaunesni, atsinaujinę miškai atkreipia klimato tyrėjų dėmesį. Kitas JK tyrimas, paskelbtas praėjusį mėnesį žurnale „Quaternary Science Reviews“, nustatė, kad klimato atvėsimą XVI ir XVII amžiuose, vadinamą mažuoju ledo amžiumi, sukėlė sparti naujų miško plotų plėtra po to, kai dėl europiečių kolonizatorių užneštų ligų mirė milijonai vietinių gyventojų Amerikoje.

Bet kodėl jaunesni miškai geriau kaupia anglį? Mokslininkai sako, kad viena iš priežasčių yra tai, kad naujai atkurtuose miškų plotuose dėl atviros erdvės lajas geriau pasiekia saulės spinduliai ir greitai bei gausiai augdami jauni medžiai sugeba tuo pasinaudoti. Jie sugeba iš oro pasisavinti daugiau anglies ir greičiau sukaupti ją į savo biomasę nei subrendę medžiai, kurie turi kovoti su daugiau juos stelbiančių kaimynų ir gauna mažiau saulės šviesos.

„Svarbu aiškiai suvokti, kur ir kodėl vyksta šis anglies pasisavinimas, nes tai padeda mums priimti tikslingus ir pagrįstus sprendimus dėl miškų tvarkymo“, – sako Tomas Pugh, BIFoR mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius.

Facebook komentarai