Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

„Brexit“ pasekmės: „Britanijos netektis skaudžiai smogs Europos Sąjungos kaimo paramos priemonėms“

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

(Londonas, birželio 25 d.) Didžiojos Britanijos ūkininkai jau išgyvena nežinomybės ir netikrumo laikotarpį ir viliasi, kad derybos su ES dėl šalies išstojimo nebus pragaištingos. Savo ruožtu Europos Sąjungai, galutinai pasitraukus britams iš ES, teks neišvengiamai mažinti kaimo finansavimą.

„Balsavimo rezultatai suskaldė šalį ir prasidėjo netikrumo laikotarpis“, – iškart po referendumo kalbėjo Nacionalinės ūkininkų sąjungos (The National Farmers Union) pirmininkas Meurig Raymond‘as.

NFU nuo pat pradžių pasisakė už karalystės pasilikimą ES.

Pasak M. Raymond‘o, karalystės žemės ūkiui iškils didelė samdomų darbuotojų problema, kuri iki šiol buvo sprendžiama per įvairiausias studentų mainų programas, laisvą žmonių judėjimą. Žemės ūkyje iki šiol dirbo daug ne Didžiosios Britanijos piliečių, todėl neaišku, kaip bus ateityje, kai Britanija galutinai išeis iš ES. „Privalome turėti schemą, kuri priviliotų žmones pas mus sezoniniams darbams“, – akcentavo M. Raymond‘as.

„Brexit“ šalininkai aiškina, kad karalystė nors ir negaus jokios paramos iš ES, vis dėlto peržiūrėjus paramos sistemą žemdirbiai netgi laimėtų iš „Brexit“. Pavyzdžiais nurodomos Šveicarija ir Norvegija, kurios nepriklauso ES.

Tačiau „Brexit“ priešininkai piešia kur kas niūresnį paveikslą. Žemdirbystė esą taps nepatraukli ir 90 proc. ūkininkų gali tiesiog pasitraukti iš šios veiklos.

„Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos išties gali pakirsti britų norą ūkininkauti“, – BBC televizijai pripažino M. Raymond‘as, kuris vis dėlto ragina savo šalies žemdirbius nenuleisti rankų.

„Kaip ir iki šiol NFU darys viską, kad Jungtinės Karalystės žemdirbiai gautų teisingas išmokas ir tai jums galiu pažadėti“, – savo žinutėje sąjungos nariams pabrėžė M. Raymond‘as.

Jis nepagailėjo kritikos ir pačiai Europos Sąjungai, kuri ilgainiui tapo pernelyg biurokratiška, norinti iki smulkmenų reguliuoti žemdirbių veiklą.

Jungtinės Karalystės ūkininkų sąjunga teigia, kad kol kas neįmanoma pasverti, kokių nuostolių patirs britų ūkininkai, nes neaišku, kaip bus susiderėta su Europos Sąjunga dėl karalystės išstojimo sąlygų.

Akivaizdu, kad Jungtinė Karalystė artimiausius dvejus metus per išstojimo derybas privalės vykdyti iki šiol prisiimtus įsipareigojimus bendrijai. Jeigu per dvejus derybos nebus baigtos, Europos Sąjunga jas gali vienašališkai baigti, bet tokiu atveju Jungtinė Karalystė sumokėtų dar didesnę kainą.

Sykiu pripažįstama, kad „Brexit“ pasekmės gali būti skaudžios tiek ES, tiek Jungtinės Karalystės ūkininkams. Net 55 proc. Didžiosios Britanijos ūkininkų pajamų sudaro pajamos, gautos iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) programų.

Iš ES biudžeto BŽŪP skiriama iš viso 40 proc. visų bendrijos lėšų. Kadangi Jungtinės Karalystės ekonomika yra antra pagal dydį ES, šios šalies netektis likusiai Europai bus itin skaudi. Ypač skaudi ji turėtų būti žemės ūkiui, nes didžiulės šalies-donorės praradimas neabejotinai atsispindės ir BŽŪP biudžete.

BŽŪP lėšų struktūra skirstoma į dvi svarbias dalis – tiesiogines išmokas žemdirbiams ir Kaimo plėtros programą, iš kurios remiamos įvairios žemės ūkio veiklos.

 2015 m. Jungtinės Karalystės ūkininkams buvo išmokėta iš viso 3,1 mlrd. EUR tiesioginių išmokų.

ES lyderiai kitą antradienį ir trečiadienį Briuselyje rinksis į viršūnių susitikimą, kuriame aptars Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES politines pasekmes. Susitikime ketinama paliesti ir Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvas Europos Sąjungoje.

Pagal užsienio spaudą parengė Gediminas Stanišauskas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Facebook komentarai