Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Braškių daigai iš šaldytuvo – ankstyvam derliui (II)

Autorius: Agroeta
Braškių daigai iš šaldytuvo – ankstyvam derliui (II)
Braškių daigai iš šaldytuvo – ankstyvam derliui (II)
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, kovo 7 d.) Braškių derliui didelės įtakos turi dirva. Svarbiausia, kad ji nebūtų užmirkstanti. Braškėms auginti labiau tinka smėlinga, o ne molinga dirva. Humusingoje dirvoje geriau išsilaiko maistinės medžiagos, o humuso turintis molingas dirvožemis pagerina oro pralaidumą. Braškes reikia sodinti į dirvą, kurioje yra pakankamai humuso. Didelę įtaką braškių derliui turi ir priešsėlis. Braškių geriau nesodinti į anksčiau buvusią ilgametę pievą, nes joje gausu sraigių, nematodų bei kitų kenkėjų, ypač spragšių. Netiks braškėms ir laukas, kuriame praeitą vasarą augintos bulvės. Tinkamiausi priešsėliai – grūdinės kultūros ir serenčiai. Pastarųjų šaknų sistema išskiria medžiagas, neutralizuojančias nematodus. Serenčiai taip pat pagerina humuso kiekį dirvoje ir išpurena dirvą. Auginti serenčius nuostolinga, tačiau buvusiame jų lauke pasodintos braškės tarpsta, nes nepuola nei ligos, nei kenkėjai. Braškes taip pat patariama sodinti 6 mėn. pūdyme. Ne mažiau braškėms svarbus ir pH. Jei jis mažesnis nei 3, dirvą reikia kalkinti. Paprastai hektare turėtų būti paskleistos 3 tonos kalkių. Dar blogiau, kai pH yra didesnis kaip 6, nes tada augalai nepasisavina mikroelementų. Jeigu pH yra 5,5, tai irgi nėra braškėms auginti tinkamiausias dirvos rūgštingumas. Mat dirvos sudėtis irgi turi didelę įtaką derlingumui. Todėl tiems, kurie sodina didesnius braškių plotus, specialistai rekomenduoja atlikti dirvos tyrimus. Dirvos maistinių medžiagų kiekis paprastai tiriamas 30 cm gylyje. Labai didelę įtaką braškių derliui turi ir klimatas. Lietuvoje braškių žiedynams formuotis tinkamas metas labai trumpas – tik rugsėjo mėnuo. Vėliau prasideda šaltasis laikotarpis ir vegetacija nebevyksta. Žiemą atlaikiusioms braškėms ne mažiau išbandymų būna ir pavasarį. Daug žalos padaro ne tik šalčiai, bet ir aukšta temperatūra. Braškėms ypač pavojinga kaitri saulė. Jos žudančių spindulių poveikio pavyks išvengti, jei braškes pasodinsite taip, kad lysvės būtų nukreiptos iš šiaurės į pietus. Braškės taip pat neturėtų būti sodinamos lauke, kur yra žemumų, nes jose šalnos būna ir dažnesnės, ir piktesnės. Nuo pavasarinių šalnų braškyną galima apsaugoti agroplėvele arba laistymo sistema. Šaldytus daigus labai svarbu pasodinti tinkamu gyliu. Jeigu pasodinsime per giliai, bus per didelė drėgmė, o tada šaknis apniks grybas. Jei pasodinsime per aukštai, šaknys gali tiesiog nesilaikyti. Sodindami turite atkreipti dėmesį į tai, kad šaknys būtų truputį virš žemės iškilusios. Sodinti paruošti šaldyti daigai paprastai dar neturi lapų, todėl juos pasodinus nebūtina laistyti. Kuo didesnio derliaus tikimės, tuo daugiau braškėms reikia trąšų. Ypač daug joms reikia kalio. Dirvoje šio elemento turėtų būti 90 kg/ha (0,9 kg arui), o jei trūksta, būtina patręšti papildomai. Kalio trąšos paprastai beriamos kartu su magnio trąšomis. Tačiau, jei iš anksto žinome, kad dirvoje trūksta tik magnio, juo augalus galime aprūpinti patręšdami per lapus. Viso rekomenduojamo azoto trąšų kiekio pavasarį braškėms nereikėtų berti. Labai svarbu pieš pat derlių braškių nepertręšti azoto ir fosforo trąšomis, nes uogos bus labai minkštos. Po pasodinimo praėjus trims savaitėms, azoto trąšų galima panaudoti maždaug 30 kg/ha. Braškėms žydint turi būti naudojamos pačios efektyviausios augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų medžiagos. Jei laikomasi visų technologinių reikalavimų, tuneliuose auginamos braškės derlių sunokina net 25–28 dienomis anksčiau nei įprastai. Taip užaugintų braškių uogų kokybė yra kur kas geresnė nei augintų laukuose, be to, jos ilgiau išsilaiko šviežios. Tačiau tokia auginimo technologija turi trūkumų: braškes labiau puola kenkėjai, reikia specialios įrangos. Be to, tunelius reikia pradėti rengti gana anksti – sausio–vasario mėnesiais. O iki pavasario sulaukiama audrų, snygio ir kitų nepalankių gamtos išdaigų. Be to, ši technologija nepigi. Vokietijoje hektarui tunelio įrengti išleidžiama apie 60 tūkst. eurų. Anksčiau uogų galima užauginti dengiant braškes agroplėvele ir naudojant polietileno plėvelę. Dvigubas braškyno dengimas ypač paplitęs Vokietijoje. Tačiau taip auginti galima ne visas veisles. Braškes uždengus tik agroplėvele, derlius gaunamas tik savaite anksčiau.  Uždengtos agroplėvele braškės patiria stresą, todėl reikės susitaikyti su mažesniu uogų derliumi. Agroeta
Facebook komentarai

bas

a