Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Bitininkas: "Jei išnyktų žmonija, gamta nuo to nenukentėtų anei kiek"

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Kurtuvėniškis Dainius Popovas bitininkauja penkerius metus.
Kurtuvėniškis Dainius Popovas bitininkauja penkerius metus.
Printer Friendly, PDF & Email

Bitininko svajonė – apiterapijos nameliai

Penkerius metus bitininkaujantis Dainius Popovas iš Kurtuvėnų (Šiaulių r.) ateityje ketina įsirengti apiterapinių namelių. Tokių namelių idėja į Lietuvą atkeliavo iš Ukrainos.  

Gimtadienio dovanos – avilys ir bitininkavimo įrankiai

Dainius Popovas tvirtino, jog įprasta, kad bitės bitininkui turi nešti medų, o tuo pačiu – ir naudą. Bitininkas, laikydamas bites, pirmiausia tikisi geresnio medaus derliaus ir pajamų už parduotą medų. Jis pats sakėsi esąs kitoks – jam bitininkavimas – malonumas. 

D. Popovas bitininkauti pradėjo prieš 5 metus, kaip pats tvirtino, atsitiktinai. Iki tol apie bites neturėjo jokio supratimo.

„Mano bičiulis geras žvejys, medžiotojas ir bitininkas, buvęs teisėjas Juozas Lisas, kurį vadinu dėde Juozu, savo biteles laikė netoli Kurtuvėnų. Nusivežė sykį ir mane kartu. Apsirengėme tinkamai. Jis iš avilio, kuriame paprastai gyvena apie 60 tūkst. bičių, ištraukė korį ir davė man palaikyti. Buvo nejauku, bet baimę pavyko nugalėti, žinoma, ne iš karto“, – apie pirmą rimtą pažintį su bitėmis pasakojo ponas Dainius.

Dar po metų dėdė Juozas Dainiui Popovui jo gimtadienio išvakarėse padovanojo tuščią  avilį, kaltą, dūminį ir užrašytą patarimą apie bitininkystės pradžią. Iš užventiškio medžiotojo Vytauto Terepo D. Popovas parsivežė bičių spiečių. Dar vėliau sodyboje atsirado ir antrasis avilys, kuriame apsigyveno kito kurtuvėniškio Remigijaus Merkelio nuo Kelmės bitelės. Dabar kas metai pats Dainius Popovas po vieną pagautą spiečių kam nors padovanoja, kad bičiulių ratas vis labiau plėstųsi. D. Popovo bityne – jau dešimt šeimų. Kurtuvėniškis perėmė savo globon keletą mirusio bičiulio bičių šeimų.  

Dainius Popovas labai džiaugėsi, jog į jo gyvenimą atėjo bitės. Per penkmetį bitininkas stengėsi kuo labiau bičių gyvenimą pažinti. Pavyzdžiui, iš korio. Bičių korys apie bites ir bitininkystę neišmanančiam žmogui, bitininko įsitikinimu, yra tas pat, kas knyga, nemokančiam skaityti. Palengva D. Popovas iš korio išmoko „išskaityti“ bičių šeimynos būklę, sukauptas atsargas, perų kiekį ir panašiai. 

„Labiausiai man patinka bičių avilio – vaško, sunešto medaus, pačių bitelių – kvapas“, – sakė.

Ne visi bitininkavimo metai Dainiui Popovui buvo sėkmingi. Prarasta ir bitelių šeimų, ir medaus per pirmuosius dvejus metus nedaug teprinešta. Bet per patirtį, konsultacijas reikalai susitvarkė. 

Apiterapinių namelių idėja  – iš Ukrainos

Pernai D.Popovas lankėsi Vakarų Ukrainoje. Ukrainiečiai sparčiai gausina bičių šeimas.

„Įdomu tai, kad Ukrainos įstatymai šalies bitininkams leidžia iš bičių produktų gaminti midų, kitus gėrimus ir jais prekiauti“, – pasakojo. Lietuviai iš  ukrainiečių nukopijavo apiterapinių namelių idėją.

Ateityje Dainius Popovas norėtų savo bityne bent porą apiterapinių namelių  įrengti. „Kurtuvėnuose apsilanko daugybė turistų. Kodėl jiems nepasiūlius pasinaudoti unikalia galimybe pailsėti, atsipalaiduoti, nurimti gulint po tūkstančiais dūzgiančių bitelių? Juo labiau, kad toks pailsėjimas apiterapiniame namelyje  – visiškai saugus, nors ir neįprastas“, – svarstė.

Gamta – dvasinio poilsio ir stiprybės šaltinis

Kurtuvėniškis Dainius Popovas – ne tik bitininkas. Jis save vadina gamtos žmogumi, turinčiu tvirtą ir aiškų požiūrį į žmogaus ir jį supančio pasaulio santykį.

Jo nuomone, gamtai būtų didžiulė žala, jei išnyktų bet kuri rūšis. O jei išnyktų žmonija, gamta nuo to nenukentėtų anei kiek. Veikiau atvirkščiai. Gamtai tik žmogus gali kenkti. O be žmonijos visos gyvūnų ir augalų rūšys puikiausiai gyventų.

„Paaiškinimas, kaip mes reguliuojame populiaciją, yra grynai medžiotojiškas. Reguliuojame, kaip mums suprantama ir naudinga. Gamta populiaciją reguliuoja savais metodais. Jeigu kažkurios rūšies gyvūnų tampa per daug, prasideda ligos. Arba, pavyzdžiui, stirnos, beveik nebeveda vaikų. Gyvūnai puikiai supranta, jog priešingu atveju – neišgyvens. Medžiotojai tiesiog išpuoselėjo šernų bandas – užpuolė šernų maras. Ne gamta dėl šios epidemijos kalta, o žmogus, įsikišęs į jos reikalus. Gamta juk sukūrė tai, su kuo gali susitvarkyti.  Be gamtos negali nė vienas žmogus. Nė vienas. Jei nebūname gamtoje, žiūrime per televiziją gamtos kanalus.  Aš gamtos per televiziją nežiūriu. Aš gamtoje gyvenu. Man gamta – dvasinio poilsio ir stiprybės šaltinis“, – pasakojo Dainius Popovas iš Kurtuvėnų.  

Facebook komentarai

T Hegvita agro