Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Biosauga pasirūpinta: nebaisus nei paukščių gripas, nei AKM

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Afrikinis kiaulių maras (AKM), paukščių gripas ir kitos ligos kels mažiau galvos skausmo, jei ūkiai įdiegs griežtesnes biosaugos priemones ir pasirūpins šių ligų prevencija. Kad tai padaryti yra nesudėtinga ir paprasta, įsitikino nemažai žemdirbių ir prekinių ūkių, teikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014-2020 m. programos priemonę „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Dar ir jūs galite suspėti pateikti paraišką projektui, kurio iki 80 proc. išlaidų dengia Europos Sąjunga. 

Geriau, kad užkrato ir nebūtų

Pirmasis paraiškų kvietimas vykdytas dar pavasarį. Tąsyk buvo prašoma per 1,7 mln. Eur paramos, o daugiausia paraiškų pateikė paukščius ir kiaules auginantys ūkininkai, nors buvo ir tokių, kurie laiko mėsinius galvijus, avis. Daugelis besikreipusiųjų už paramos lėšas ketino įsigyti dezinfekavimo įrangą, investuoti į aptvarus ir konteinerius, skirtus gaišenoms laikyti.

Paukščių gripas yra viena pražūtingiausių ligų paukštininkystės ūkiams. Aptikus ligos židinį, ūkyje tenka išpjauti visus paukščius. Šimtų tūkstančių vištų, kalakutų šiemet neteko Lenkijos ūkiai. Ir nors Lietuvoje šiemet užkrato dar nebuvo užfiksuota, geriau, kad jo ir nebūtų.

Net 6 paukštininkystės ūkius valdantis kooperatyvas “Agroaves group” išsyk pateikė paraišką šiemet vykusiam pirmajam paraiškų kvietimui.

“Projektą įgyvendinome labai sėkmingai. Už maždaug 80 000 eurų įrengėme mėšlo, atliekų išvežimo aikšteles, jas praplėtėme. Įsigijome įrangą pastatų baltinimui dezinfekcijai. Suprantama, apmokėme ir darbuotojus, kaip reikėtų atidžiau dirbti, kad ligos įmonės neprispaustų”, – akcentavo kooperatyvo savininkas Jonas Jagminas.

Pasak jo, paukščių ligos, kaip ir kiti užkratai nerūpestingiems savininkams sugrįžta didžiuliais nuostoliais.

Tikrintojai priekaištų neturi

Kooperatyvo savininko teigimu, įmonę kvietimas teikti paraišką sudomino pirmiausiai dėl ES paramos gavimo sąlygų.

“Matėme, kad reikia dar griežčiau pasirūpinti biosaugos reikalavimais. Juk, vertinant apimtis, užimame apie 20 proc. Lietuvos paukštienos rinkos. Tad prižiūrint Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, laikėmės visų būtinų reikalavimų ir rekomendacijų. Tarnyba mums jokių priekaištų neturi. O svarbiausia, kad paramos intensyvumas siekė net 80 proc. Ar galima buvo praleisti tokią progą?” – retoriškai klausia J. Jagminas.

Šiandien bendrovė džiaugiasi permainomis. Rizika, kad į jos ūkius įsisuks liga – minimali.

Kooperatyvo metinis gamybos potencialas – užauginti iki 10 mln. paukščių arba maždaug 24 000 tonų gyvo svorio paukštienos. Atsižvelgiant į šias galimybes, “Agroaves group” jau rengia projektą ir antram paraiškų kvietimui. Paraiškas galima teikti iki spalio 30 dienos.

“Tikrai suspėsime. Juolab kad pirmąjį projektą labai sėkmingai įgyvendinome. Ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) mums jokių priekaištų neturi”, – tikina kooperatyvo savininkas J. Jagminas.

Kai draudikai kiaulių nebedraudžia, riziką mažins patys

Pauliukų žemės ūkio bendrovė tiesiogiai yra susidūrusi su kita pražūtinga liga – afrikiniu kiaulių maru (AKM). 2016 m. rugpjūtį įmonei teko išskersti visas 11 000 kiaulių, nes tai padaryti nurodyta po to, kai Žeimių miestelyje (Jonavos r.) kiaulių ūkyje aptiktas AKM židinys. 10 km spinduliu dirbantiems ūkiams teko išskersti visas riestauodeges. Į šią zoną pateko ir ŽŪB “Pauliukai”.

“Gerai, kad gyvulius buvome apdraudę”, – tąsyk kalbėjo ŽŪB “Pauliukai” vadovas Andriejus Štombergas.

Tačiau ir šiandien jam netrūksta galvos skausmo. Vokietijoje aptikus AKM, rinkose smarkiai krito kiaulienos kainos. “Dabar už gyvo svorio kilogramą mokama tik 88-90 centų, kai savikaina siekia 1,07-1,10 Eur. Ir tas AKM dar niekur nepasitraukė”, – šiandien sako A. Štombergas.

Ūkis jau baigia ruošti paraišką biosaugos priemonėms įsigyti, nors iki galutinio termino lieka jau ne tiek daug laiko. “Suspėsime. Matome, kad kiaulių jau niekas nedraudžia, todėl tik patys galime pasirūpinti geresne biosauga, o ES parama tam padeda”, – neabejoja A. Štombergas.

Bendrovė tikisi už ES paramą sutvarkyti atliekų išvežimo aikšteles, pasirūpinti dezinfekcija. “Jei padėtis šiandien su AKM šiek tiek geresnė, bet užmigti negali. Jei bus galimybė, būtinai pasirūpinsime ligų prevencija dar labiau”, – įsitikinęs ŽŪB “Pauliukai” vadovas A. Štombergas. 

Kas ir kaip finansuojama?

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad antrajam paraiškų etapui yra skirta 4,7 mln. Eur. Vienam projektui skiriama suma negalės viršyti 70 000 Eur. Paskutinė kvietimo diena – spalio 30-oji.

Paramą gavę pareiškėjai galės įrengti, įsigyti konteinerius ir patalpas, skirtas laikyti gaišenoms, ar nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančią įrangą, vidaus ar lauko aptvarus, įrengti ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampas ar aikšteles, žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimų takus, įsigyti pašarų terminio apdorojimo įrangą.

Taip pat finansuojamos išlaidos, susijusios su ūkinius gyvūnus prižiūrinčiais darbuotojais: buitinių persirengimo ir prausimosi patalpų įrengimo ir įrangos, darbo drabužių ir batų plovimo bei džiovinimo įrangos, maitinimo patalpų įrengimo ir įrangos. 

Pareiškėjai iki paramos paraiškos pateikimo turi būti parengę biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose ir jį suderinę su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu.

a

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA