Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

"Bioenergy LT": kasmet vis daugiau ūkių pereina prie mažiau intensyvių žemės dirbimo sprendimų

Autorius: Partnerių turinys
Kasmet vis daugiau ūkių pereina prie mažiau intensyvių žemės dirbimo sprendimų.
Kasmet vis daugiau ūkių pereina prie mažiau intensyvių žemės dirbimo sprendimų.
Printer Friendly, PDF & Email

Ūkininkai pradeda intensyviai ruošti dirvas pavasario sėjai, kai kur dar neatsisakoma tradicinio dirbimo (arimo), nors tradiciniu jį pavadinti lyg ir nederėtų: Lietuvoje nebuvo arimo tradicijų, senoliai suprato, kad negalima naikinti dirvožemio, žemę dirbo arklais arba žagrėmis, o tai prilygo sekliam dirbimui. Tik pasirodžius „invaziniam“ padargui plūgui susiformavo sunkiai pagrindžiama arimo kultūra. Tuo labiau, kad toks dirbimas prieštarauja mūsų dirvožemių struktūrai. Tačiau šį kartą mes ne apie tai, nors neracionalus žemės dirbimas prisideda prie kai kurių nepageidaujamų lauko augalų ligų plitimo.

a
Kasmet vis daugiau ūkių pereina prie mažiau intensyvių žemės dirbimo sprendimų.

Pastaraisiais metais žemdirbiai susiduria su šaknų puviniais. Šią problemą galima susieti su šiuolaikinėmis žemės dirbimo technologijomis. Intensyvus žemės dirbimas (labai gerai, kad kasmet daugiau ūkių pereina prie mažiau intensyvių žemės dirbimo sprendimų) ir augalų apsaugos priemonių naudojimas keičia dirvožemio mikroorganizmų rūšinę sudėtį, kaip bebūtų gaila, - ligų sukėlėjų naudai, ypač šaknų puvinių sukėlėjų. Pagrindinis infekcijų šaltinis  - užkrėstos augalinės liekanos ir išbyrėję smulkūs grūdai.

Fuzariozės sukėlėjų miglinių javų sėjomainose plitimą lemia tai, kad šios genties grybai pasižymi didelėmis prisitaikymo galimybėmis bei plačia specializacija, o tinkama agroekologinė aplinka sudaro puikias sąlygas ligų sukėlėjams išlikti aktyviems ir kelti grėsmę šaknų puvinių židinių atsiradimui. Jei dirvožemio mikroorganizmų kompleksas nepažeistas, augalinėse liekanose „apsigyvena“ grybai antagonistai. Konkurencija dirvožemyje dėl maisto medžiagų tarp ligų sukėlėjų ir saprofitinių grybų yra labai svarbus veiksnys, mažinantis ligų sukėlėjų populiaciją ir didinantis dirvožemio atsparumą. Dirvožemio savybės slopinti ligų sukėlėjus gali būti naudojamos kaip sveiko dirvožemio indikatorius, tokio dirvožemio biologinės savybės dera su fizikinėmis, cheminėmis ir agrocheminėmis savybėmis.

a
Kasmet vis daugiau ūkių pereina prie mažiau intensyvių žemės dirbimo sprendimų.

Analizuojant tyrimų rezultatus pastebima, kad, nuėmus žieminių kviečių derlių, nepriklausomai nuo priešsėlio, esant šaknų puvinių sukėlėjų tankiui 25 – 100 proc., mikroorganizmų antagonistų paprasčiausiai nerasta, tai rodo, kad toks dirvožemis neturi ligų sukėlėjus slopinančių savybių. Blogiausia, kad cheminės augalų apsaugos priemonės negali išspręsti dirvožemio problemų, dėl to labai svarbu ieškoti kitų būdų, galinčių sumažinti puvinių sukėlėjų populiaciją dirvožemyje.

Pirmiausiai reikia sukurti palankias sąlygas gerųjų mikroorganizmų, gebančių greitai transformuoti augalines liekanas dirvožemyje populiacijos plitimui ir sumažinti  dirvožemio infekcinį potencialą. Tai galima pasiekti nuosekliai dirbant, laikantis sėjomainos reikalavimų (žinoma, sunku šiuolaikinės rinkos sąlygomis), auginant tarpinius ar posėlinius augalus, atsisakant destruktyvaus žemės dirbimo ir, suprantama, naudojant mikrobiologinius preparatus. Didinant dirvožemio apsaugines funkcijas, reikia naudoti preparatus, kuriuose yra mikroorganizmai antagonistai, Lietuvoje ir už jos ribų plačiai žinomas preparatas Ruinex. Preparate suderinti mikroorganizmai, gyvenantys dirvoje ir  įsikuriantys šaknų rizosferoje ar ant augalų šaknų ir stimuliuojantys jų augimą. Žmonėms ir gyvūnams tokie mikroorganizmai saugūs, o išpurškus ant dirvos laipsniškai gerina dirvožemio savybes, tame tarpe, ir sveikatą.

a
Kasmet vis daugiau ūkių pereina prie mažiau intensyvių žemės dirbimo sprendimų.

“Bioenergy LT” rekomenduojami preparatai dirvožemio gerinimui (Ruinex, BactoC ir Penergetic) aktyvuoja dirvožemyje mikroorganizmus, konkuruojančius dėl maisto medžiagų su ligų sukėlėjais ir skatina augalinių liekanų mineralizaciją. Preparate esantys mikroorganizmai išskiria fermentus, skatinančius amonifikaciją ir nitrifikaciją, atpalaiduoja fosforą, norint atpalaiduoti daugiau fosforo, rekomenduojame preparatą Fosfix, kuris mobilizuoja kalį, praturtina dirvožemį augalams prieinamomis mitybos elementų formomis. Mūsų rekomenduojamas biologinių preparatų derinys aktyvuoja azotą fiksuojančių bakterijų dauginimąsi, subalansuoja azoto išteklius dirvožemyje, dėl to augalai nepatiria streso dėl azoto imobilizavimo.

Manome, kad šiais metais šių preparatų naudoti jau neverta, nes žemėja oro temperatūra, dirvožemio mikroorganizmai laipsniškai pereina į ramybės fazę, dėl to taikant ariminę technologiją reikėtų pagalvoti ar tai tikslinga, nes dirvožemis suslūgs, pavasarį primins grindinį. Kitokia situacija ariant dirvas po kukurūzų, matome, kad ant liekanų labai daug fusariozės, užarus šių patogenų plitimui bus idealios sąlygos. “Bioenergy LT” specialistai rekomenduoja liekanas apipurkšti Ruinex ir BactoC deriniu ir tik tada užarti, bet arti 15 – 20 cm gyliu, kad augalines liekanas pasiektų deguonis, anaerobinėmis sąlygomis pranašumą turės ligų sukėlėjai. Apie tai primename dėl to, kad po kukurūzų daugelis sėja vasarinius kviečius arba atsėliuoja kukurūzus, tad sėti į užkrėstą dirvožemį neracionalu. 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA