Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Bendrovių asociacija pasigenda aiškios perspektyvos – ministrai keičiasi, strategijos neveikia

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu diskutuoja asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu diskutuoja asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Printer Friendly, PDF & Email

Rugpjūčio 29-ąją Griškabūdyje posėdžiavo Žemės ūkio bendrovių asociacijos taryba. Iš visos Lietuvos susirinkę bendrovių vadovai pusdienį praleido su atnaujintos Vyriausybės žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. Daugiau nei 200 stambių ūkių vienijančios asociacijos atstovai pasinaudojo proga naujajam ministrui išsakyti savo mintis apie gyvenimą kaime ir jį vis dar palaikančių žmonių lūkesčius.

Investicija išsaugojo darbo vietas

Žemės ūkio bendrovių asociacija yra viena įtakingiausių žemdirbių savivaldos organizacijų, jungianti per 200 žemės ūkio įmonių. Jos nariai pagamina apie 80 proc. visos žemės ūkio įmonėse pagaminamos produkcijos.

Ministrui A. Palioniui buvo įteikta lentelė su įmonių sumokamų mokesčių sumomis. Paskaičiuota, kad žemės ūkio bendrovės nuo 1 ha turimos žemės per metus valstybei sumoka 100 eurų, ūkininkai – tik 28 eurus mokesčių.

Skirtumas atsiranda pirmiausia dėl to, kad bendrovės legaliai samdo darbo jėgą ir moka savo darbuotojams gerokai solidesnius atlyginimus nei ūkininkai. Daugelis žemės ūkio bendrovių yra tarp 50 daugiausiai mokesčių sumokančių šalies įmonių. Vien Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė 2018 metais valstybei sumokėjo 532 tūkst. eurų mokesčių, per pirmąjį šių metų pusmetį -  242 tūkst. eurų.

Kodėl Griškabūdis?

Griškabūdis – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Petro Puskunigio „tėvonija“. Asociacijos prezidiumo nariai čia rinkosi apžiūrėti prieš pusmetį pradėjusios veikti naujausios Lietuvoje fermos su vienintele šalyje 50 vietų GEA karuseline melžimo aikštele. Fermose pastatyti skysto mėšlo rezervuarai, kuriuose telpa 15 tūkst. kub. m mėšlo, įrengtos automatizuotos pašarų ruošimo stoginės, pieno blokas su modernia melžimo karusele, darbuotojų buitinės patalpos.

Į naująjį 700 vietų Katilių gyvulininkystės kompleksą bendrovė investavo  beveik 5 mln. eurų, Lietuvos kaimo plėtros programa šiam kompleksui skyrė 400 tūkst. eurų paramą – tik apie 8 proc. moderniausiai Lietuvoje fermai įrengti reikalingų lėšų. Tai atspindi valstybės požiūrį į kaimą ir žemės ūkio gamybos plėtrą.

„Pasaulis koncentruoja gamybą ir mums reikia daryti tą patį. Dar ir dabar negaliu pasakyti, ar gerai padarėme, bet amerikiečių atliktas gyvulininkystės auditas parodė, kad arba turime žengti šį drąsų žingsnį, arba pasilikti vien tik augalininkystę. Turint 1 700 ha žemės ir šiuolaikišką techniką, būtų reikėję atleisti apie 70 žmonių. Kolektyvas geras, dirba puikiai – pagailo. Žmogus šiandien yra už viską brangesnis. Lietuvoje jau nebeliko tradicijos norėti dirbti, o pas mus tokių žmonių dar yra. Ir jaunimas ateina, prašosi. Didelio rezervo neturime, bet kol kas  darbuotojų nestokojame“, – neslėpė Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas P. Puskunigis.

Susirūpino jaunaisiais specialistais

Po trumpos ekskursijos į Griškabūdžio miestelį ir žvilgsnio į bendrovės gamybinę bazę, Katilių gyvulininkystės komplekse daugiau nei dvi valandas  Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas su ministru A. Palioniu kalbėjosi apie „Baltosios knygos“ nuostatų įgyvendinimo priemonių planą ir Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimus – kompleksinį paramos susietumą pakeisiantį „sąlygiškumą“.

Lietuvos kaimo ateities vizijas, surašytas „Baltojoje knygoje“ realybe turėsiantis paversti priemonių planas dar nėra patvirtintas, todėl Žemės ūkio bendrovių asociacijos taryba tarėsi, kokius pasiūlymus reikėtų teikti Žemės ūkio ministerijai, ir kokioms plane surašytoms priemonėms  derėtų nepritarti.

Didžiausios bendrovių asociacijos direktoriaus Jono Sviderskio kritikos nusipelnė buvusio ministro sumanymas siųsti pas ūkininkus ir kaimo verslininkus mobilias konsultantų komandas.

„Yra Konsultavimo tarnyba, turinti savo skyrius rajonuose, 2 mln. eurų kasmet atiduodame Žemės ūkio rūmams, savivaldybėse veikia Žemės ūkio skyriai – dar vieni konsultantai tikrai nereikalingi. Daryta tik dėl to, kad galėtų išplauti pinigus“, – piktinosi asociacijos direktorius J. Sviderskis.

Nedvejodami bendrovių atstovai sukritikavo ir siekį įpareigoti paramą gavusius ūkius teikti visuomenės poreikius atitinkančias paslaugas – prižiūrėti kaimo kelius, šienauti pakeles, prižiūrėti melioracijos griovius. Tam valstybė skiria pinigus kelininkams, todėl nereikėtų apkrauti ūkininkus papildomais darbais, juo labiau, kad vykstant moduliacijai, šie darbai nebus priskiriami žemės ūkio veiklai.

„Tokių priemonių numatyta nemažai, o apie prekinių ūkių palaikymą ar skatinimą nėra net užuominos. Rašysime raštą ministerijai ir dėl kaimo kelių, kuriuos numatoma tiesti iš Kaimo plėtros programos lėšų. Gerai, kad keliai asfaltuojami, bet paskui žemdirbiai  negali jais važinėti – ribojamas sunkiojo transporto eismas. Negalime net į kai kuriuos elevatorius pateikti. Asfaltas yra geras dalykas, bet jei juo negalima važinėti – tai kokia iš to nauda?“ – piktinosi bendrovių atstovai.

Akcentuota ir parama jauniesiems specialistams. Jei jaunieji ūkininkai remiami, tai jaunieji specialistai jokios paramos įsikūrimui negauna.

„AUGA group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jusčius kelia idėją remti mentorius, padedančius jauniems specialistams įgauti darbinės patirties ir platesnį požiūrį į žemės ūkio gamybą. „AUGA group“ tokius mentorius turi, jie vadovauja universitetų į praktiką atsiųstiems studentams, tačiau ne visos bendrovės gali tam skirti finansavimą. 

Reikalaus įregistruoti nuomos sutartis

Ilgokai apsistota ir prie naujų Bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų. Tradiciškai pati aktualiausia tema – kaip atskirti aktyvų ūkininką nuo „sofos“ – nedirbančio, bet imančio išmokas. Bendrovių asociacijos tarybos nariai mano, jog tokius ūkininkus labiau kontroliuoti turėtų seniūnijų darbuotojai, savivaldybių Žemės ūkio skyriaus specialistai, pažįstantys savo žmones ir žinantys, kas iš tiesų dirba, o kas tik apsimeta ūkininkaujantis.

Kalbėta apie klimato kaitos keliamus iššūkius ir ūkių galimybes gauti paramą biojėgainėms statyti. Į šilumos efekto mažinimą ateinantį finansinės paramos laikotarpį bus nukreiptos visos paramos priemonės, bet ūkiai jau dabar ieško galimybių  savo jėgomis keisti padėtį. Ką galima padaryti, idėjomis dalijosi „AUGA group“ valdybos pirmininkas K. Juščius.

Dar kartą keltas klausimas ir dėl žemės panaudos sutarčių, kurias sudarantys žemės savininkai slepia mokesčius. Ministrui buvo siūloma įstatymu įteisinti reikalavimą sudarytas sutartis įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras, nes tik taip įteisintus dokumentus mato Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai ir gali pareikalauti gyventojų pajamų mokesčio.

Keis požiūrį į žmogų

Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius J. Sviderskis įsitikinęs, kad Lietuvos žemės ūkyje būtų daugiau stabilumo, jei ministras dirbtų ne savaitę, mėnesį ar metus, o bent dvi kadencijas. Tokia nuostata pareikšta ir naujajam žemės ūkio ministrui A. Palioniui išsiųstame asociacijos sveikinimo laiške.

Dėkodamas už kvietimą apsilankyti asociacijos prezidiumo posėdyje, A. Palionis sakė nesureikšminantis ministro vaidmens, nes jis yra tik politinė figūra, mentorius tarp valdininkų ir žemdirbių.

„Svarbiausia, man atrodo, yra Seime patvirtinti elementarią žemės ūkio strategiją, kad pasikeitus ministrui, valdininkai galėtų dirbti ta pačia kryptimi – tada būtų galimybė siekti rezultatų“, – teigė A. Palionis.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius J. Sviderskis priminė, kad gyvulininkystės strategija yra patvirtinta prieš kelias kadencijas, bet „kaip tas pats, taip tas pats“.

Ministras prisipažino esantis toje pačioje barikadų pusėje, kaip ir žemdirbiai, žadėjo Seime padaryti viską, kas nuo jo priklauso. Pasak A. Palionio, glaudžiai bendradarbiaujant su žemdirbių organizacijomis, kurios turi tiek žinių, minčių ir idėjų, galima išspręsti daug problemų.

„Visi mes esame iš kaimo. Moku vairuoti traktorių, melžti karvę, esu kūlęs kombainu, žinau, ką tai reiškia. Ir dabar esu bernas pas mamą ūkininkę, dirbančią 10 ha. Vykdau apsaugines programas, negaliu sodinti bulvių ant kranto, ir suprantu, koks atsakingas yra ūkininko darbas. Gali įdėti visą širdį, išlieti prakaitą, bet gamta pasišaipys ir viską atims“, – tikino ministras, po susitikimo prisipažinęs, jog toks pat nelengvas ir žemės ūkio ministro darbas.

Pasak A. Palionio, sunkiausia gali būti išspęsti dilemą, kaip atskirti aktyvų ūkininką nuo nedirbančio, bet imančio išmokas.

„Gerai būtų nustatyti tokias taisykles, kad nekiltų abejonių kas yra kas ir galima būtų automatiškai identifikuoti. Man nepatinka siūlymas įpareigoti nuspręsti seniūnijų ar žemės ūkio skyrių specialistus – taip būtų įteisinta galimybė susitarti, atsirastų korupcinių paraiškų“, – aiškino ministras.

Atsakydamas į portalo „Agroeta“ klausimą, ar pradėjus dirbti naujam žemės ūkio ministrui bus pokyčių Vyriausybės patvirtintoje programoje, A. Palionis pastebėjo, jog sieks pakeisti požiūrį į žmogų, nes nuo to priklauso pagarba, supratimas ir daug kitų ekonomiką keičiančių dalykų.

Pirmoji, kurią aplankė

Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius J. Sviderskis po susitikimo su ministru taip pat teigė pajutęs viltį, jog santykiai tarp ministerijos vadovybės ir žemdirbių pagaliau keisis.

„Ministras žemės ūkį yra matęs ne pro autobuso langą. Labai svarbu, kad jis finansininkas, nes žemės ūkyje dabar pagrindinė problema ir yra finansai, jų teisingas paskirstymas tarp atskirų žemdirbių grupių. Gal kam atrodo kitaip, net mes niekada nebuvome ir nebūsime nusiteikę prieš smulkius ir vidutinius ūkius – be jų ir mūsų bendrovės atsidurtų keblioje padėtyje. Tik tuos santykius reikėtų teisingai nustatyti, kad visi jaustųsi lygūs“, – tikino A. Sviderkis.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas susitinka su kiekvienu naujai paskirtu ministru, išklauso jų planus, išsako savo lūkesčius. Kasmet rengiami ir tradiciniai asociacijos narių susitikimai su ministerijos vadovybe bei darbuotojais.

Žemės ūkio bendrovių asociacija – pirmoji žemdirbių savivaldos organizacija, kurią A. Palionis aplankė po to, kai rugpjūčio 7 d. buvo patvirtintas žemės ūkio ministru.

Facebook komentarai

T Hegvita agro