Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Be kooperatyvų – be žemės ūkio ateities

Autorius: Steponas GEDVILA
Nikolajus Dubnikovas ir Andrius Palionis.
Nikolajus Dubnikovas ir Andrius Palionis.
Printer Friendly, PDF & Email

Nors vasarą prieš baigdamas pavasario sesiją, Seimas ir pakeitė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, kurio pataisos įsigalios nuo lapkričio mėnesio, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia naują pasiūlymų keisti įstatymą paketą. Tikimasi, kad jį priėmus palengvės kooperatyvų valdymas ir pataisytas įstatymas paskatins dar aktyvesnę kooperatyvų veiklą ir plėtrą.

Nedideli ir ne visur

Ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse patirtis rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypatingai svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos konkurencingumui stiprinti.

Apie pusę (47 proc.) Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o turinčių iki 10 narių – net 72 proc., mažiau kaip penktadalis (17 proc.) kooperatyvų užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu, trečdalis (31 proc.) kooperatyvų realizuoja savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Daugiau kaip pusės (53 proc.) kooperatyvų metinė apyvarta – didesnė nei po 200 tūkst. Eur, tačiau beveik trečdalio (28 proc.) kooperatyvų metinė apyvarta yra tik iki 50 tūkst. Eur. Tik 37 proc. kooperatyvų daugiau kaip pusę apyvartos sudaro apyvarta iš kooperatyvo narių.

Kai kuriose Vakarų Europos šalyse kooperatinės įmonės užima 70–90 proc. žaliavinio pieno rinkos ir valdo pieną perdirbančias įmones. Lietuvos pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis pastoviai didėja ir 2019 m. jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje.

Anot ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentoriaus Rimanto Krasuckio, pernai Žemės ūkio rūmai paklausė visus tuo metu šalyje buvusius ir žemės ūkio srityje veikusius kooperatyvus.  Atsakymus pavyko gauti tik iš 102 kooperatyvų, 74 neatsakė, o 147 kooperatyvų veikla sustabdyta, nutraukta arba vykdomos likvidavimo procedūros.

„Apklausos duomenys rodo, jog kooperatyvų pasiskirstymas šalies mastu yra netolygus: yra rajonų, kuriuose veikia vos vienas kooperatyvas, tuo tarpu kituose gali veikti ir iki 7 kooperatyvų“, – teigė R. Krasuckis.

Nauda neabejoja

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentuose pabrėžiama, kad kooperacija žemės ūkyje – viena iš prioritetinių sričių. Teigiama, kad ji padeda spręsti ūkių ekonomines, socialines problemas, prisideda prie ūkinių santykių subalansavimo, didina žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sektoriaus produktyvumą ir konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu.

Tačiau ekspertai neslepia nusivylimo, kad iki šiol vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems veikti rinkos sąlygomis vis sudėtingiau. Paskatos burtis kooperatyvams kyla dėl sunkumų pavieniams ūkininkams konkuruoti rinkoje, augančios užsienio žemės ūkio produkcijos konkurencijos, kaimyninių šalių vykdomos eksporto ir importo politikos.

Tą pripažįsta ir Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio leua“ direktorius Nikolajus Dubnikovas. Pasak jo, koronaviruso pandemijos sukeltų problemų sprendimas parodė, kad kooperuotiems žemdirbiams spręsti iškilusias problemas – tiek realizuojant produkciją, tiek ir kitas, yra kur kas lengviau, nei veikiantiems pavieniui. Kooperatyvas visuomet turi daugiau kelių produkcijos realizacijai.

„Iki kooperatyvų klestėjimo Lietuvoje dar toli, bet galimybių augti yra. Ypač paskutiniu metu, kai vyksta pokyčių, kurie atveria kur kas daugiau galimybių. Jau ir finansinę paramą kooperatyvams lengviau gauti, ir teisinę pagalbą. Tačiau vis dar likę daug keistinų dalykų, kurie stabdo kooperacijos plėtrą“, – tikino N. Dubnikovas.

Turi keistis patys

Anot kooperatyvo „Bio leua“ vadovo, Lietuvos žemės ūkio sektoriuje veikiantys kooperatyvai iki šiol buvo orientuoti į žaliavos eksportą, nors reikėtų, kad jų pagrindiniu tikslu būtų kaip galima daugiau tos žaliavos sunaudoti Lietuvoje kuriant galutinį, aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Tai galima padaryti tik susikooperavus. Pavieniui, anot N. Dubnikovo, nors ir koks būtum stambus ūkininkas, neturėtum galimybių taip daryti, nes kaštai būtų nepakeliami.

„Tik tuomet, kai ūkininkas tai supras, nereikės skatinti jų burtis į kooperatyvus, jie subėgs patys“, – tikino jis.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, šiuo metu yra tobulinami teisės aktai, kad Lietuvoje būtų sukurtos kuo palankesnės sąlygos žemės ūkio kooperatyvų veiklai. „Šiuo metu keičiamos centralizuotų pirkimų sąlygos, atsiranda dinaminis pirkimas, tokiu būdu lengviau bus susikooperavusiems ūkininkams dalyvauti šiuose pirkimuose tiekiant produktus viešojo maitinimo įstaigoms“, – teigė ministras.

Anot jo, ŽŪM yra sudaryta darbo grupė, kuri jau buvo keletą kartų susirinkusi, ir diskutuoja, kaip plėtoti kooperaciją, kurios apimtys Lietuvoje, kaip bebūtų keista, mažėja. Todėl yra svarstomos galimybės rengti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisas, kurios turėtų dar labiau skatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus.

„Dabar pripažinto kooperatyvo statuso, kuris leidžia kooperatyvams dalyvauti Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti priemonėje, ar naudotis prioritetais ir ypatumais, numatytais Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse, kooperatyvas gali tikėtis tik po 2 metų veiklos, nes tai yra saugiklis nuo nesąžiningų ūkininkų veiklos. Bet mes tą saugiklį turime turėti kiek kitokį – jei susikooperuoja ūkininkai, jau ūkininkaujantys kurį laiką, tai tie reikalavimai jiems galėtų būti taikomi kiek kitokie. Galėtų toks kooperatyvas būti pripažįstamu ir nelaukiant tų dviejų metų. Pasiūlymus keisti įstatymą ketiname Seimui pateikti rudens sesijoje. Tuomet dar labiau palengvės kooperatyvų dalia“, – aiškino ministras.

Anot jo, be to ŽŪM ketina rengti lauko dienas, kurių metu jaunieji ūkininkai, dalyvaujantys kooperatyvų veikloje, savo pavyzdžiu rodys, kokia nauda iš kooperavimosi. A. Palionio teigimu, jie tikisi, kad tai taip pat paskatins daugiau ūkininkų pagalvoti ir pasvarstyti, ar ne laikas jau ir jiems kooperuotis.

a

Facebook komentarai