Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

„Baltojo žmogaus atsakomybės“ mitas ir Kauno rajono kolonizacija

Autorius: Dr. Bernaras IVANOVAS
Bernaras Ivanovas
Bernaras Ivanovas
Printer Friendly, PDF & Email

Kažkada labai seniai, kai Europoje medžiai buvo dideli ir žolė žalesnė, ji vykdė masinį savo civilizacijos „eksportą“ į pačius tolimiausius pasaulio kraštus. Apšvietos idealų iškelto šūkio esmė – nešti civilizacijos šviesą į tolimus užkaborius ir padėti tenykščiams bėdžiams žengti civilizacijos keliu.

Viskas klostėsi neblogai tol, kol paaiškėjo, jog civilizacijos „eksportas“ praktiškai nevyksta, o štai aukso, deimantų ir kitokių gėrybių importas kaip tik atvirkščiai. Galiausiai viskas baigėsi globaliu konfliktu ir Europos virsmu savotišku turistiniu rezervatu.

Kaip žinia, didieji istoriniai procesai kartais turi savo lokalias grimasas ir vieną jų, pastaruoju metu mes stebime Kaune. Vietos „civilizacijos“ vedliui kilo idėja išplatinti plytelių ir asfalto pasiekimus „žemę rausiančių“ bėdžių apylinkėse. Kaip tik, ne.

Kolektyviniai sodai bei visokie rajono pakraščiai nesudomino, o sudomino tvarkingai dirbantys, pelną nešantys, oro uostą turintys ir šiaip, infrastruktūros požiūriu, svarbūs rajono kąsniai.

Galima suprasti tą Kauno svarbiausio žmogaus nusivylimą, kai paaiškėjo, jog reikalingas kažkoks niekingas referendumas, kai pasirodė, jog „kolonizuoti ir civilizuoti“ norimų teritorijų gyventojai visiškai neprimena Naujosios Gvinėjos aborigenų, kuriuos europiečiai pavergdavo stikliniais karoliais ar veidrodėliais. Čia gi veikia ir modernus oro uostas ir besiplečianti laisva ekonominė zona. Tai didžiuliai pinigai ir ištekliai, kurių, pasirodo, Kauno vedliams labai reikia.

Galiausiai tapo aiškesnis ir prieš kurį laiką iškeltas šūkis „Kaunas auga“. Va kaip, pasirodo, Kaunas turi augti. Reikia kolonizuoti geriausias rajono seniūnijas, o visa kita tegul eina sau kolektyvinių sodų takeliais. Viena bėda, referendumo nekompensuosi viešųjų ryšių akcijomis ar banaliais lozungais, o nepatogius klausimus gali sukelti.

Pavyzdžiui, kas bus su rajono mokyklomis ir darželiais, kaip gyventojų statuso permainos pakeis jų socialinę padėtį, kaip keisis žemės disponavimas ir paskirtis. Galiausiai, yra visai kitos triukšmo normos rajone ir mieste. Kitaip tariant, visus rajono gaidžius teks paskersti, nes jų rytinis giedojimas netelpa į miesto normas (nors, pagalvojus, gal tai ir nebloga būtų mintis).

Tai tik keli klausimai iš daugelio. Į juos Kauno vadovai nelabai linkę atsakinėti, nes jie skuba. Skuba todėl, kad nežinia, ar po metų dar sėdės ant savo kalvos vyriausias Lietuvos politikos krivis. Be jo palaiminimo bus kur kas sunkiau realizuoti savo tikslus.

Bene labiausiai šitoje istorijoje glumina miesto valdžios užimta pozicija. Jie save pristato, kaip tokius civilizacijos ir modernumo nešėjus į Dievo pamirštą kraštą. Tame kur kas daugiau cinizmo, negu britų  Ost-Indijos kompanijos retorikoje, pavyzdžiui, imperializmo laikais, kadangi tada ir Palestina, ir Egiptas buvo iš tikrųjų atsilikę civilizacijos pakraščiai, kai tuo tarpu Kauno rajonas nė trupučio nenusileidžia pagal plėtrą pačiam miestui.

Veikiau yra atvirkščiai: norima tiesiog perimti kitų sukurtus resursus ir panaudoti juos taip, kaip patiems norisi. Viliuosi, jog referendumas vyks visame Kauno rajone ir jo gyventojai atsakys, ką jie galvoja apie tokius keistus Kauno vadų planus.

Facebook komentarai

T Hegvita agro