Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Baltijos šalys sieks atskiro ES finansavimo žemdirbių nuostoliams padengti

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Ryga, rugpjūčio 26 d.) Rygoje įvykusiame trijų Baltijos šalių žemdirbiškų organizacijų atstovų susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai aptarė dėl Rusijos embargo bei afrikinio kiaulių maro (AKM) žemės ūkio sektoriuje susidariusią situaciją ir ateities perspektyvas. Žemdirbių atstovai pabrėžė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai dėl bendro ES politinio sprendimo ir Rusijos atsako į jį - atsiradusių importo sankcijų, patiria ypač daug nuostolių. Žemės ūkio produkcijos perdirbėjų siunčiami signalai ir pastebimos tendencijos akivaizdžiai rodo, kad dėl žaliavų supirkimo kainų drastiško kritimo didžiausius nuotolius patirs ne perdirbėjai ar vartotojai, o būtent žemdirbiai. Rusijos embargas Baltijos šalims neša ypač didelius nuotolius, nes, būdamos Rusijos kaimynystėje, jos ilgą laiką eksportavo į šią šalį savo pagamintus ir užaugintus produktus, Rusija jau tapo tradicine Lietuvos, Latvijos ir Estijos eksporto rinka, todėl jos praradimas ypač skaudus. Be to, žemdirbiams daug kainuoja ir būtinybė stabdyti kiaulių marą - ligą, kuri į Baltijos šalis plinta iš kaimyninių trečiųjų šalių. Atsižvelgdami į šią išskirtinę padėtį Baltijos šalių žemdirbių atstovai siūlo paskelbti Lietuvą, Latviją ir Estiją buferine ES zona ir įkurti specialų šioms šalims skirtą fondą, iš kurio būtų kompensuotai Baltijos šalių žemdirbių nuostoliai. Žemės ūkio rūmai kartu su pagrindinėmis žemdirbiškomis organizacijomis šiuo metu rengia Baltijos šalių poziciją dėl buferinės zonos statuso. Ši pozicija bus pristatyta Baltijos šalių vyriausybėmis bei atviru laišku nusiųsta Dacian Ciolos  - Europos komisarui žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Kadangi susidariusi situacija negali būti išspręsta nacionaliniame lygmenyje, reikalinga visos Europos vieninga pozicija bei atitinkami Europos Komisijos veiksmai Eurostato duomenimis, dėl Rusijos embargo daugiausiai nuostolių potencialiai patiria Lietuva (927 mln. eurų), Estija ir Latvija atitinkamai patiria 75 ir 70 mln. eurų nuostolį. Bendras visos Europos nuostolis - 5252 mln. eurų, tad Lietuvos nuostoliai yra neproporcingai dideli. Kadangi Baltijos šalys kartu yra ir buferinė AKM zona, šių šalių patiriamas nuostolis dar labiau padidėja. Šalys savomis lėšomis turi sulaikyti AKM nuo išplitimo gilyn į Europą. Itin svarbu, kad AKM neišplistų gilyn, todėl Europos Komisija turėtų apsvarstyti papildomo finansavimo kovai su šia liga klausimą. Manoma, jog Baltijos šalių blokui kaip atskirai buferinei zonai skiriama finansinė parama Europai atsieitų pigiausiai, bet atneštų daugiausiai naudos.
Facebook komentarai