Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Augalininkystės ūkis: kada derliaus nuostoliai gali siekti iki 70 procentų?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas atlikta teisingai, bet augalams atrodo kitaip.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas atlikta teisingai, bet augalams atrodo kitaip.
Printer Friendly, PDF & Email

Neseniai rašėme, kad žiemojančių augalų atsparumas nepalankiems žiemos veiksniams priklauso nuo daugelio veiksnių, vieni veiksniai – valdomi (priešsėlis, žemės dirbimas, sėjos gylis, augalų paruošimas ir t.t.), kiti – nevaldomi (meteorologinės sąlygos).

Augintojai turi žinoti, kad dirvožemyje esantys kai kurie mikroorganizmai ir nedraugiškos augalams jų grupės taip pat gali padidinti arba sumažinti augalų atsparumą nepalankiems veiksniams.

Hipokratas IV a. prieš Kristų skelbė, kad reikia saugotis dirvožemio, koks jis bebūtų – sausas, šlapias, karštas, ar šaltas – jame gausu ligų sukėlėjų. Tai reiškia, kad užsikrėtimas per dirvožemį nėra naujas reiškinys. Iki šių dienų viskas labai pasikeitė ir mes jau nebijome  kontakto su dirvožemiu. Šiandien mums labai svarbu žinoti, nuo kokių ligų kenčia dirvožemis ir kokie ligų sukėlėjai gali aktyvuotis vienomis ar kitomis sąlygomis. Ar turint šiuolaikines technologijas galima kontroliuoti per dirvožemį plintančias augalų ligas? Gal intensyvi ūkinė veikla  atvirkščiai – kaip tik didina per dirvožemį plintančių ligų riziką?

Manoma, kad intensyvus žemės ūkis, derinyje su kintančiu klimatu, sukuria didelę naštą dirvožemio funkcionavimui. Vystant intensyvią žemės ūkio veiklą, svarbu suprasti, kad gyvybingas dirvožemis svarbus pagrindinėms gyvybės palaikymo funkcijoms, saugančioms gyvybę Žemėje, ir dirvožemio mikrobioma yra pagrindinis gyvybės palaikymo funkcijų variklis.

Nuolat susiduriama su supratimu, kad žemės ūkis atlieka tik aprūpinimo paslaugas: maistu, pašarais, degalais, pluoštu ir t.t. Šiandienos žemės ūkis turi būti vertinamas platesniame aplinkos kontekste. Modernus augalininkystės ūkis gali įdiegti modernias technologijas, pagerinti fizines dirvožemio savybes, padidinti maisto medžiagų naudojimo efektyvumą, optimizuoti maisto medžiagų išsiplovimą į gruntinius vandenis ir gerinti vandens kokybę.

Moderniuose šalies ūkiuose diegiamos technologijos gali esmingai padidinti dirvožemyje organinės anglies kiekį ir mikroorganizmų biomasę bei įgyvendinti ilgalaikę dirvožemio gerinimo strategiją. Kodėl mums tai svarbu? Gyvename laikotarpiu, kuomet žemės ūkio produkcijos perteklius atrodo normalus reiškinys ir, tam tikra prasme, privalomas.

Tačiau negalima pamiršti, kad žemės ūkio produkcijai keliami aukšti kokybės bei saugos reikalavimai. Augalų ligos ir kenkėjai kelia didelę grėsmę ne tik augalų produktyvumui, bet ir kokybei, ypač kviečiams. Dėl taikomų žemdirbystės technologijų, veislių gausos, kintančio klimato pasekmių ligų plitimas kviečių pasėliuose darosi sunkiau valdomas. Nežiūrint milžiniško mokslininkų darbo ir pastangų, iki šiol daugelis ligų sukėlėjų dar nepakankamai ištirti.

Šiuo metu labiausiai turėtų rūpėti žieminių kviečių augintojams šaknų puvinių plitimas. Matome nemažai užkrėstų daigų.

Priežastys įvairios – pateko užkrėsta sėkla, užkrato šaltinis augalinėse liekanose, sėjomainos problemos ir t.t. Gal kviečiai buvo atsėliuojami ir augalinės liekanos liko paviršiuje? Bet dažnai matome pasėtus žieminius kviečius po rapsų ir po arimo. Šioje vietoje taipogi atsiskleidžia problema: atsiarė anksčiau užartos miglinių javų liekanos ir sėklos pateko į užterštą ligų sukėlėjais dirvos sluoksnį.

Jei ne beicai, padėtis būtų daug sudėtingesnė, tačiau mažai biologiškai aktyviame dirvožemyje ligų sukėlėjų „spaudimas“ daigams toks didelis, kad norint apsaugoti augalus, reikia prie beico pridėti mikrobiologinių preparatų.

Žieminių kviečių daigų tarpsniu puvinių žala yra labai reikšminga: augalų šaknų masė gali vidutiniškai sumažėti 20 – 25  proc., produktyvus krūmijimasis – 10 proc.

Dėl puvinių sutrinka vandens balansas, sulėtėja maisto medžiagų įsavinimas iš dirvožemio, sulėtėja naujų šaknų augimas. Užsikrėtusiems augalams pradeda stigti vandens ir maisto medžiagų. Vieni užsikrėtę augalai nunyksta rudenį, kitų augimas ir vystymasis sulėtėja. Užkrėsti augalai anksčiau bręsta, brendimo metu išryškėja tuščiavarpiškumas – grūdų kiekis varpose gali sumažėti iki 50 proc., 1 000 sėklų – 10 - 15 proc. 

Šiuo metu pastebėti užsikrėtusius augalus yra sunkiau, nes intensyviau auga naujos augalų šaknys. O štai derliui bręstant, nustoja augti naujos šaknys ir puvinių padariniai pasirodo visu grožiu. Esmingai sumažėja puviniais užsikrėtusių ir nusilpusių augalų žiemkentiškumas, taip pat silpni augalai tampa jautresni ir juos pažeidžia kitos ligos ar nukenčia nuo nepalankių meteorologinių sąlygų. Priklausomai nuo augalų užsikrėtimo laiko ir aplinkos veiksnių, derliaus nuostoliai gali siekti iki 70 proc. 

Kodėl ligų sukėlėjus taip sunku kontroliuoti? Daugelio augalų ligų sukėlėjai dirvožemyje gali išgyventi augalinėse liekanose kaip sporos, hifai ar kitos struktūros ilgus metus. Nesilaikant tam tikrų dirvožemio higienos reikalavimų, dėl ligų sukėlėjų gebėjimo prisitaikyti ir išlikti, pastaruosius gali būti sunku kontroliuoti.

Modernūs ūkiai suinteresuoti sukurti tikslines dirvožemio tvarkymo strategijas, kurios sumažintų ligų sukėlėjų plitimą per dirvožemį ir sumažintų ligų plitimo riziką bei leistų optimizuoti gamybos kaštus.   

Įvertinus augalų būklę, dar galima priimti kai kuriuos sprendimus ir šį rudenį. Tačiau nuo seno žinoma, kad racionaliau ir efektyviau yra laiku šalinti priežastis, nei nuolat kovoti su iškylančiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl  augintojams racionalu įgyvendinti ilgalaikes dirvožemio gerinimo programas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro