Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Astrida Miceikienė: maisto trūkumas ir perteklius – kaip subalansuoti?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Kiekvienas žmogus nori turėti pakankamai ir kokybiško maisto, kad galėtų gyventi kokybišką gyvenimą. Deja, realybė yra kitokia. Pasaulyje didėja nepakankamai maisto turinčių gyventojų. 2019 m. beveik 750 milijonų žmonių visame pasaulyje neturėjo pakankamai maisto, ir manoma, kad mažiausiai 121 milijonas žmonių dėl COVID-19 pandemijos pateko į šią riziką.

Penkerius metus neturinčių pakankamai maisto gyventų skaičius buvo stabilus, bet dėl pandemijos šis reiškinys išplito ir per vienerius metus padidėjo nuo 8,4 iki maždaug 9,9 proc. visų pasaulio gyventojų. 2020 m. su bado grėsme susidūrė apie 118 mln. daugiau žmonių nei 2019 m. - arba net 161 mln. žmonių daugiau.

 Alkis kamuoja 21,0 proc. Afrikos gyventojų, 9,0 proc. Azijojs ir 9,1 proc. Lotynų Amerikos ir Karibų gyventojų. Daugiau nei pusė pasaulio nepakankamai pavalgiusių žmonių yra Azijoje (418 mln.) Ir daugiau nei trečdalis Afrikoje (282 mln.).

 Palyginti su 2019 m., 2020 m. badas paveikė apie 46 milijonus žmonių Afrikoje, 57 milijonus Azijoje ir dar apie 14 milijonų Lotynų Amerikoje ir Karibuose. Pasaulio bando duomenims, 48 pasaulio šalyse gyventojai neturi pakankamai maisto. Šį padidėjimą lėmė prasidėję kariniai konfliktai, ekonominės krizės ir stichinės nelaimės, tokios kaip sausros ir potvyniai.

 Moterys su nepakankamo maisto kiekio problema susiduria dažniau nei vyrai ir  šis skirtumas tarp lyčių dar labiau išaugo COVID-19 pandemijos metais ir ši problema 2020 m. tarp moterų buvo 10 procentų didesnė nei vyrų, palyginti su 6 procentais 2019 m.

Dėl didelių sveikos mitybos išlaidų ir nuolat didelės pajamų nelygybės apskaičiuota, kad 2019 m. maždaug 3 milijardai pasaulio gyventojų negalėjo sau leisti sveikos mitybos. Dauguma šių žmonių gyvena Azijoje (1,85 mlrd.) Afrikoje (1,0 mlrd.), sveika mityba taip pat nepasiekiama milijonams žmonių, gyvenančių Lotynų Amerikoje ir Karibuose (113 mln.) bei Šiaurės Amerikoje ir Europoje (17,3 mln.).

Kaip jau minėta, kariniai bei politiniai konfliktai, klimato pokyčiai, ekonomikos lėtėjimas ir nuosmukis (dabar dar labiau pablogėjęs dėl COVID-19 pandemijos) lemia pastaruoju metu išaugusį alkanų gyventojų skaičių. Žemės ūkio verslams reikės išmaitinti didėjantį gyventojų skaičių ir tuo pačiu prisitaikyti prie didėjančių reikalavimų dėl klimato kaitos padarinių švelninimo. Tai ypač sudėtingas uždavinys. Kartu reikia vertinti ir padažnėjusius konfliktus tarp šalių ar šalių viduje (pvz. dabartinė situacija Afganistane), nes tokie konfliktai neigiamai veikia beveik visus maisto sistemos aspektus – nuo gamybos, derliaus nuėmimo, perdirbimo ir gabenimo iki žaliavų tiekimo, finansavimo, rinkodaros ir vartojimo. Tiesioginis poveikis apima ir pragyvenimo šaltinių sunaikinimą bei gali labai sutrikdyti bei apriboti prekybą, prekių bei paslaugų judėjimą, o tai neigiamai paveikti maisto, prieinamumą ir kainas. Badaujantys gyventojai dažniau bando pateikti į turtingesnes šalis ir tai sukelia nelegalių migrantų didėjimą.

Tačiau kai vieni žmonės badauja, kiti kenčia nuo persivalgymo, nutukimo ir jo sukeliamų ligų. Šiuo metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse išmetamo maisto kiekis vis didėja, o nutukimas tapo didesnė problema nei maisto stoka. Naujausiais duomenimis apie 17 proc. maisto produktų iššvaistoma. Kaip teigia JTO Maisto ir žemės ūkio organizacijos (JTO), kiekvienais metais apie 1,3 milijardo tonų maisto yra prarandama. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro apie 1,6 mlrd. tonų. Europos Sąjungoje  – apie 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Keli klausimai pamąstymui:

ar žemės ūkis išmaitins didėjantį gyventojų skaičių?

ar sumažinsime maisto švaistymą?

kaip suderinti maisto trūkumo, jo švaistymo ir klimato kaitos problemų sprendimą?

Facebook komentarai