Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar verta didžiuotis vėlyvu arimu?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Vėlyvas žemės arimas gali atnešti tik žalos. Vytauto Liako nuotr.
Vėlyvas žemės arimas gali atnešti tik žalos. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nuotraukos socialiniuose tinkluose, kuriose atsispindi arimas žiemą, paskatino pagalvoti apie šiuos darbus. Nori nenori peršasi mintis, kad dalis žemdirbių nustojo galvoti ir vadovaujasi kažkokiomis instrukcijomis, kad būtinai reikia suarti rudenį neatsižvelgiant į aplinkos veiksnius bei procesus, vykstančius dirvožemyje.

Jei nėra laiko domėtis mokslinių tyrimų rezultatais, tuomet reikėtų vadovautis bent jau intuicija. Pirmiausiai reikėtų turėti tikslą ir jo siekti, bet dažnai tikslas – derlius, o tai savotiški spąstai protui, nes rezultato siekiama bet kokia kaina, nesiskaitant su ištekliais bei negalvojant apie galimas ilgalaikes pasekmes.

Vėlai ardamas žalos neišvengsi

Kas verčia imtis drastiškų priemonių? Tikėtina, kad neracionalaus žemės dirbimo tradicijos persekioja dar nuo kolūkinių laikų, kai vasarojui laukus reikėdavo paruošti besąlygiškai su plūgais ir nepriklausomai nuo metų laiko. Buvo manoma, kad svarbiausias tokios technologijos pranašumas buvo mechaninis piktžolių, kenkėjų bei ligų pradų naikinimas.

Galima pagalvoti, kad mes prieš arimą. Mes prieš ne laiku atliekamus darbus, arimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo laiko. Ūkiuose, kuriuose taikoma ariminė technologija, visuomet išgirsime atsakymą, kad geriausi rezultatai gaunami ariant anksti. Mokslininkai sako, kad arimas turi būti atliktas, kol vidutinė paros oro temperatūra nekrenta žemiau 10°C. Ariant vėliau dirvožemis gadinamas, nes jame lėtėja mikrobiologiniai procesai.

Galima lengvai tuo įsitikinti. Vėlai suartas arimas pavasarį bus supuolęs, dirvožemis nestruktūringas, o ankstyvas arimas bus purus, lengvai pasiduodantis dirbimui. Ilgametė patirtis rodo, kad arimą reikia baigti 2-3 rugsėjo dešimtadienį, o ne gruodžio mėnesį.

Atlikus pasėlių stebėseną, nustatyta, kad vėluojant arimą, vasarinių augalų derlingumas vidutiniškai sumažėja 9-15 proc. Labiausiai nukenčia vasariniai kviečiai, derlingumas vidutiniškai sumažėja 15 proc. Tai reiškia, kad žemės dirbimu augalų produktyvumą sumažinam vidutiniškai 15, o vėliau trąšomis ir kitomis priemonėmis stengiamės jį atstatyti. Mažiausiai jautrūs vasariniai rapsai – 5-6 proc. Dėl to arti anksčiausiai pradedami laukai, kuriuose planuojama sėti vasarinius kviečius.

Reikėtų prisiminti ir tai, kad, jei jau norim arimu naikinti piktžoles, tai neleiskime joms subrandinti sėklų. Vėluojant arimą, leidžiam piktžolėms apsivaisinti, subrandinti sėklas bei sustiprėti dirvoje vegetatyviniams organams. Vietoje to, kad išspręstume piktžolių problemą, mes paprasčiausiai jas padauginame, prie to prisideda ir prasta vėlyvo arimo kokybė. Vėlyvas arimas neišsprendžia ir patogenų problemos, atvirkščiai – padaugėja ligų sukėlėjų, ypač šaknų ir pašaknio puvinių. Taip pat vėlai artas dirvožemis greičiau išdžiūsta, o dirbant išdžiūvusią dirvą reikia daugiau energijos.

Pagalvokim, kiek energijos reikia vėlyvam rudeniniam arimui, o po to dar dirbimui pavasarį. Nepagrįstai eikvojami degalai ir laužoma technika. Ypač tai akivaizdu, kai didžiuojamasi užklimpusiais galingais traktoriais, reikia suprasti, kad toje vietoje dirvožemis sugadinamas 10 metų mažiausiai. 

Nereikalingas darbas

Vėlyvas arimas slopina biologinį dirvožemio aktyvumą, iš esmės sulėtėja augalinių liekanų mineralizacija, dažnai atariami nepakitę prieš 4-5 metus užarti šiaudai, labai pablogėja augalų mityba. Tada stengiamasi išberti brangias trąšas, o jų efektyvumas nebus toks, kokio tikimasi. Aukštos žemdirbystės kultūros šalių žemdirbiai sako, kad vėlyvas rudeninis arimas neturi pranašumo prieš pavasarinį.

Dar įdomiau, kad dažnas žemdirbys negalėtų paaiškinti, kam reikalingas intensyvus žemės dirbimas. Nieko nuostabaus, nes yra ir mokslininkų, ieškančių atsakymo į šį klausimą.

Anksčiau buvo teigiama, kad augalai maitinasi ne organinėmis liekanomis, o mineraliniais elementais, tyrimai parodė, kad tokių elementų daugiausiai yra gilesniuose sluoksniuose. Tuomet ir kilo idėja atversti podirvį į viršų turint vilties padidinti dirvožemio derlumą.

Atrodė tai patikima, nes pagrįsta moksliniais tyrimais. Tačiau turtingi mineralinėmis medžiagomis dirvožemiai augalus aprūpina maistu ir ten, kur žmogus žemės dirbimu nepakelia mineralinių mitybos elementų į viršų. Augalai, prasiskverbdami į gilius sluoksnius, pakelia mitybos elementus į paviršių. Taip pat mitybos elementai iš gilesnių sluoksnių į paviršių pakyla kapiliarais kartu su vandeniu, tik viena sąlyga – jei kapiliarai nesuardyti.

Tačiau tokios teorijos neįtikino gilaus dirbimo šalininkų ir jie stengėsi įrodyti, kad reikia išplėšti iš dirvožemio visas maisto medžiagas. Ilgainiui neliko abejonių, kad gilus žemės dirbimas labai brangus ir atrodo nykiai, lyginant su tuo gyliu, kurį pasiekia augalų šaknys, netgi augalų neformuojančių gilios šaknų sistemos. Bernso muziejuje  eksponuojamos išskirtinės liucernos šaknys, siekiančios 16 m. Miglinių javų šaknys nepasiekia didelio gylio, tačiau teko matyti žieminių kviečių šaknis, prasiskverbusias iki 2,1 m. gylio.

Vietoj naudos – žala

Netinkamas ir ne laiku atliekamas žemės dirbimas gali dirvožemį galutinai sugadinti. Teko matyti ne vieną atvejį užsienyje: labai geruose dirvožemiuose (humusingumas 6) augalai skursta, 3-5 t/ha kviečių derlingumas gaunamas tik dėl gilaus juodžemio sluoksnio. Ūkininkai nebežino ką daryti, norėdami išsisukti iš situacijos, rudenį gilino arimą ir išberdavo daug trąšų. Giliai užartos liekanos nustojo mineralizuotis, o dirvožemiai po lietaus užmirksta arba susidaro pluta, o vasarą beviltiškai išdžiūsta.

Teoriškai į viršų išvertus dirvožemį iš gilesnių sluoksnių, turėjo gautis neblogi rezultatai, bet per 15 metų dirvožemio humusingumas nuo 9 krito iki minėtų 6. Gausus tręšimas gali sumažinti neracionalaus dirbimo žalą, tačiau šiuolaikinėmis sąlygomis tokie sprendimai ekonomiškai neracionalūs.

Turim patirčių, bet kiekvienas nori pasimokyti ir iš savo klaidų. Žiūrint nuotraukas supranti, kad dar kai kuriais atvejais trūksta žinių apie auginamų augalų keliamus reikalavimus dirvožemiui.

Vertinant dirvožemį reikia atsižvelgti ne tik į jo savybes, bet ir auginamų augalų poreikius, kuriems labai svarbios dirvožemio savybės. Pirmiausiai reikia įvertinti dirvožemių granoliometrinę sudėtį, ji gali skirtis ne tik skirtinguose laukuose, bet ir tame pačiame lauke. Dėl to taikyti tokį patį dirbimą visiems laukams – viena iš dažniausiai daromų klaidų.

Antai molingi dirvožemiai, jei jie nestruktūringi, pasižymi savybe prilipti prie padargų. Praradusius struktūrą dirvožemius labai sunku paruošti sėjai - drėgnas limpa, o sausą sunku susmulkinti. Dėl to teko matyti, kad, suarti prireikia 3-4 važiavimų, o kai kurie gyrėsi, kad važiuoja 7 kartus! Į tokius dirvožemius sunkiai prasiskverbia vanduo bei oras, dažnai tenka matyti dirvos paviršiuje telkšančius vandens telkinius, dažniausiai tai nurašoma drenažams, bet tik retas ryžtasi įsitikinti ar tas vanduo pasiekia drenažus.

Sugadintame dirvožemyje trūksta deguonies ir jie būna šaltesni, dėl to pakinta augalinių liekanų mineralizacijos sparta, dažnai išsiskiria rūgštūs irimo produktai, netinkantys augalų mitybai ir papildomai gadinantys dirvožemio savybes.

Galima ilgai vardinti teigiamas ir neigiamas arimo puses, bet svarbiausia, kad šis atsakingas darbas būtų atliktas tinkamu laiku ir kokybiškai. Labai didelis rezervas – tinkamas plūgų reguliavimas. Tinkamai reguliuojančių plūgus specialistų nėra daug, o pažeidus reguliavimo technologiją, reikės papildomų išlaidų dirvos paviršiaus lyginimui. Dažniausiai tenka atlikti 1-2 papildomus važiavimus, o tai ir degalai bei papildomas laikas, o svarbiausia, gadinama dirvožemio struktūra. Taip pat reikia tiksliai nuspręsti, kokiu gyliu bus ariama, nes nepagrįstas arimo pagilinimas 1 cm papildomas išlaidas vidutiniškai padidina 7 proc.

Išvengti nereikalingų išlaidų bei išsaugoti dirvožemį galima tik tinkamai pasirinkus arimo laiką, priderinus plūgus prie turimos technikos bei tinkamai juos sureguliavus, jei į visa tai nekreipsime dėmesio neišvengsime nuostolių bei negrįžtamai sugadinsime dirvožemį.

Facebook komentarai

Belkar