Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Ar pasirengę tinkamai vykdyti augalinių liekanų mineralizaciją?

Autorius: Bionergy LT
Printer Friendly, PDF & Email

Ne viename ūkyje kombainai iš rapsų laukų persikėlė į žieminių kviečių pasėlius. Kai kuriuose ūkiuose dar liko rapsų. Tai labai gerai, nes ilgai žaliuojančių rapsų produktyvumas turėtų būti didesnis. Pirmieji žieminiai kviečiai taip pat nenustebino derlingumu. Daugiau yra klausiančių, kodėl toks mažas kviečių derlingumas? Atsakymo toli ieškoti nereikia. Labai aiškiai matosi šaknų puviniai ir dėl jų, savaime suprantama, sumenko augalų produktyvumas. Ne vienas „specialistas“ sako: „Šie nieko bendro neturi su ligomis. Tai sausros poveikis“. Sausra buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių patogenų plitimą. Apie problemas ir mūsų pastebėjimus rašysime ateityje ir detaliai išdėstysime seminaruose.

Pastaruoju metu žemės ūkis vystosi labai sparčiai. Didėjant augalų derlingumui, didėja ir augalinių liekanų kiekis. Daugelyje išsivysčiusių šalių seniai egzistuoja paprasta augalinių liekanų grąžinimo dirvožemiui strategija. Tinkamai paruoštų šiaudų grąžinimas yra labai atsakingas procesas atstatant organinės anglies ir organinių medžiagų balansą dirvožemyje.

Tačiau šiaudų mineralizacija – ilgas procesas. Dažnai šiaudai trukdo žemės dirbimui ir gali slopinti kitų augalų augimą. Pastaruoju metu pabrėžiamas ir dujų sukeliančių šiltnamio efektą išsiskyrimas.

 Gera žinia, kad negatyvūs reiškiniai pasireiškia vykstant lėtai mineralizacijai, todėl žemdirbiai susidūrė su šiaudų grąžinimo dirvožemiui problema. Aukštos žemdirbystės kultūros šalyse sukurtos perspektyvios augalinių liekanų mineralizacijos spartinimo technologijos ir žemdirbiai jas naudoja. Suprantama, buvo daroma ir klaidų. Pirmiausiai buvo manoma, kad geriausiai šiaudus susmulkinti ir giliai užarti, tačiau specialistai labai greitai pastebėjo, kad tokia technologija reikalauja daug energijos, o antra, užarti šiaudai apriboja vandens ir dirvožemio dujų judėjimą. Lietuvoje dar gyvybinga ši technologija, kuomet užariant šiaudus, galvojama, kad bus atsikratyta eilės problemų, tačiau matome, kad problemų tik daugėja.

Pasaulyje didėja susidomėjimas augalinių liekanų destrukcijos agentais. Pirmiausiai, naudojant destruktorius, esmingai sumažėja šių darbų savikaina. Destruktorius paprasta panaudoti ir užtikrinama ekologija.

Bet ne vienam kyla klausimas, kodėl reikia destruktorių, jei šių mikroorganizmų yra dirvožemyje? Tyrimais nustatyta, kad dalis mikroorganizmų, dalyvaujančių augalinių liekanų mineralizacijos procesuose, pasižymi silpna adhezija. Jų kolonijos būna nepakankamo aktyvumo, todėl augalinių liekanų natūrali mineralizacija būna ribota. Dar vienas veiksnys, ribojantis mineralizaciją, gali būti augalų apsaugos priemonių naudojimas. Paprastas pavyzdys iš mūsų buities. Daugelis raugina agurkus ir pastebi, kad raugiant pesticidais purkštus agurkus, vyksta visai kitokie procesai – atsiranda nemalonus kvapas, atsiranda mėlynos spalvos pelėsiai ir t.t. Tas pats procesas su ekologiškai švariais agurkais vyksta kitokia kryptimi. Galima daryti išvadą, kad panašūs procesai vyksta ir dirvožemyje.

Panaudojus fungicidus, sunaikinama dalis gerųjų mikroorganizmų ir sulėtinama augalinių liekanų mineralizacija. Mūsų tikslas buvo rasti galimybę maksimaliai padidinti vykdančių mikroorganizmų adheziją įterpus šiaudus į dirvožemį. Tyrimais nustatyta, kad panaudojus biologinius preparatus, padidėjo gerųjų mikroorganizmų kolonijos šiaudų paviršiuje, paspartėjo augalinių liekanų degradacija.

Mums labai svarbu skatinti augalinių liekanų degradaciją, nes siauros specializacijos sėjomainose augalų ligų plitimas gali tapti sunkiai kontroliuojamas. Nors „specialistai“ nenoriai kalba apie fuzariozinių puvinių plitimą, tačiau tokia realybė. Mažai kalbama gal dėl to, kad nėra efektyvių cheminių priemonių, o ir tyrimai rodo, kad azoto trąšos skatina šių puvinių plitimą.

Kol nebuvo atsparių veislių bei biologinių preparatų, cheminė apsauga, nors ir nepakankamai efektyvi, buvo vienintelis sprendinys. Dabar matome, kad net beicuojant sėklas labai efektyviais beicais, daigeliai jau pradiniuose augimo tarpsniuose būna užsikrėtę šaknų puviniais. Tai rodo, kad dirvožemis persotintas patogenais. Mes matome labai didelę biologinių preparatų perspektyvą, nes išprusę vartotojai dažniau reikalauja maisto produktų, kuriuose nėra pesticidų likučių. Augintojams daromas spaudimas mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, todėl neatsitiktinai didėja susidomėjimas agrochemikalų naudojimo alternatyvomis.

Manome, kad biologinė Fusarium kontrolė yra perspektyvi, nes mikroorganizmai kolonizuoja augalų šaknų rizosferą ir kontroliuoja patogenų plitimo procesus. Kartais su specialistais kalbame, „kas turi nutikti, kad priimtume teisingus sprendimus, o neeksperimentuotume ir galvotume, kad gal kitais metais bus geriau“. Kai kurie ūkininkai, nukūlę pirmuosius laukus, paskaičiavo, kad dėl paplitusių puvinių neteko 30-40 proc. derliaus. Čia suskaičiuoti išlikę pažeisti augalai iki derliaus nuėmimo. Dalis augalų paprasčiausiai išnyko vegetacijos eigoje ir nors „specialistai“ sako, kad tai sausros padariniai, mes sakome, kad aplinkos veiksniai tik išryškino problemos esmę.

Kituose ūkiuose galbūt nuostoliai bus mažesni. Suskaičiavome keliuose ūkiuose ligos pažeistus augalus. Radome vidutiniškai 60 -100 augalų kv. m. Tai reiškia, kad hektare tokių augalų bus 600 000 – 1 000 000 augalų. Jei varpos produktyvumas tik gramas, nuostoliai 0,6 – 1,0 t/ha.  Žinome, kad ne vienas pasakys, jog dėl tokių nuostolių neverta sukti galvos ir kažką keisti. Tačiau tai tik viena galimų nuostolių dedamoji. Juk kiek dar yra vietų, kur prarandamas derlius „lygioje vietoje“. Tada jau susidaro nemenki nuostoliai, o mes neretai susikoncentruojame į neesmines technologijų grandis.

Dirbame sauso klimato regionuose ir matome, kaip galima kontroliuoti derliaus potencialą. Tinkamai pasirinkus technologiją, sausringu laikotarpiu galima kulti iki 13 t/ha kviečių. Šių skaičių neminėtume, jei ūkyje nebūtų apsilankiusios bent trys ūkininkų ir mokslininkų iš Lietuvos delegacijos. Visi matė pasėlius, analizavo žemės dirbimo, tręšimo ir biologinių preparatų naudojimo schemas. Galimybių daug, tik reikia nepraleisti progos ir nutraukti patirtį, jog „gal kitais metais pasiseks“.

Primename, kad naudojant biologinius preparatus tikėtis „žaibiško“ efekto nereikia. Gamtoje procesai vyksta lėtai, bet stabiliai. Pradėti reikia nuo augalinių liekanų mineralizacijos aktyvavimo ir dirvožemio valymo. Mūsų rekomendacijos augalinių liekanų mineralizacijai – standartinė - Ruinex derinyje su Penergetic bei Azofix, atsėliuojant kviečius – Ruinex, Penergetic, Bactoforce, sėjant tiesiogiai be žemės dirbimo – Ruinex, Penergetic, huminės rūgštys (preparate esantys mikroorganizmai gauna maisto pradiniame etape, geriau įsitvirtina ant augalinių liekanų). Daugiau mūsų pastebėjimų išdėstysime artimiausiu metu. 

Facebook komentarai

T Hegvita agro